Automobilių ir padangų specialistai iš „Goodyear“ ir BMW vairavimo akademijos parengė atsakymus į aštuonis klausimus, aktualiausius renkantis automobilio apavą artėjančiai žiemai.
Naujos ar naudotos?
„Goodyear“ padangų gamintojo atstovas Elmantas Latkauskas: „Pirkdami naujas padangas, visada žinote, ką gaunate. Perkant naudotas nežinoma jų eksploatavimo istorija, tad joms gali būti padaryta išoriškai nematoma žala, pavyzdžiui, pažeistos vidinio karkaso (kordo) dalys, dėl to padanga gali netikėtai sprogti. Dėl saugumo ir užtikrintos kokybės aš nerekomenduoju pirkti naudotų padangų“.
Dygliuotos ar nedygliuotos?
„Priklauso nuo poreikių. Jeigu jūs keliaujate automobiliu tik mieste ir gerai valomais magistraliniais užmiesčio keliais, rekomenduočiau rinktis nedygliuotas žiemines padangas. Tačiau jei tenka dažnai važiuoti žvyrkeliais, kurie žiemą būna padengti kelių centimetrų ledo sluoksniu, verta rinktis dygliuotas, kurios užtikrins didžiausią sukibimą. Tik turėkite galvoje, kad dygliuotomis padangomis apautu automobiliu į Vakarų Europą važiuoti negalėsite – jos draudžiamos Lenkijoje ir į vakarus nuo jos“, – pataria „Goodyear“ specialistas.
Kokį mišinį pasirinkti?
Jeigu apsisprendėte pirkti nedygliuotas žiemines padangas, pravartu žinoti kitą jų skirstymą – pagal gumos mišinį. Šis parametras padalija jas į dvi dalis: „Nordic“ (minkšto mišinio) ir europines (kietesnio gumos mišinio).
„Kietesnio mišinio nedygliuotos padangos subalansuotos vidurio Europos žiemos kelio sąlygoms. Jos puikiai dirba prie žieminės temperatūros ir kelio dangos, tačiau nusileidžia „Nordic“ tipo minkšto mišinio padangoms ant ledo. Lietuvoje rytais dažnai susiduriame su plikledžiu, tad geriau rinktis minkšto mišinio padangas“, – paaiškina E. Latkauskas.
O galbūt universalios?
BMW vairavimo akademijos vadovas Darius Jonušis: „Nesuprantu universalių padangų, kaip ir universalių rūbų ar universalaus maisto“.
Padangų specialistų nuomone, universalios padangos Lietuvos sąlygoms netinkamos nei žiemą, nei vasarą.
Kas pavaizduota padangų etiketėje?
Kiekviena nauja Europos Sąjungoje parduodama padanga turi etiketę, kurioje nurodyti trys pagrindiniai parametrai: pasipriešinimas riedėjimui (arba ekonomiškumas), stabdymas ant šlapios kelio dangos ir skleidžiamas triukšmas. Pirmosios dvi savybės įvertintos raidėmis nuo A (geriausio) iki F (blogiausio), trečioji – garso matavimo vienetu, decibelais.
Etiketėje nurodomi tik trys kriterijai, tačiau geriausi padangų gamintojai savo produktus vertina pagal maždaug 50 parametrų ir nė vieno neišskiria kaip mažareikšmio. Be to, joje nenurodomi žieminėms padangoms svarbūs parametrai – stabdymas ant sniego, ledo.
„Tie kriterijai buvo išskirti, kad pirkėjai lengviau susigaudytų padangų įvairovės džiunglėse ir šiek tiek apsisaugotų nuo atvirai prastos kokybės padangų“, – aiškina automobilių žurnalistas Ramūnas Fetingis.
„Patarčiau ieškant padangų peržiūrėti ir naujausius jų testus, atliekamus kompetentingų žurnalų ar institucijų. Jų metu geriausiai atskleidžiamos visos gerosios ir blogosios padangų savybės, o detaliai įvertinamų parametrų skaičius kur kas didesnis už tris“, – teigia „Goodyear“ atstovas E. Latkauskas.
Jis priduria, kad pavieniuose bandymuose kartais gerai pasirodo nekokybiškų azijietiškų prekės ženklų atstovai, tačiau jų sėkmė būna vienkartinė. Kokybiškos padangos aukštas vietas užima visuose testuose, kuriuose tik dalyvauja, tad pirkėjams patariama įvertinti bent 3–4 testų rezultatus.
„Premium“ ar pigios?
Padangos paprastai skirstomos į tris lygius: „premium“, ekonominės klasės ir biudžetinės. Lyginant tik ES padangų etiketėse pateikiamą informaciją gali pasirodyti, kad biudžetinės nuo „premium“ atsilieka ne tiek ir daug, tačiau žurnalistas R. Fetingis įspėja, jog trijų kriterijų nepakanka geram įvertinimui.
„Premium“ padangų gamintojai niekada nekuria padangų, vadovaudamiesi trimis kriterijais. Tarkim, stabdymo kelias būna tik keliais metrais trumpesnis už pigių padangų, bet avarinės situacijos atveju tie metrai gali būti lemiami“, – aiškina patyręs automobilių žurnalistas. Pavyzdžiui, vidutinis pėsčiųjų perėjos plotis yra 3 metrai – tai gali būti stabdymo kelio skirtumas tarp kokybiškų „premium“ ir pigių padangų.
E. Latkauskas čia išskiria dar ketvirtą rūšį – pigias Kinijos ir aplinkinių Azijos šalių gamintojų padangas. Daugelis Europos ar JAV biudžetinių padangų gamintojų yra patronuojamosios „premium“ gamintojų įmonės, todėl jose naudojamos patikrintos ir geros technologijos – tą puikiai įrodo metai iš metų šių gamintojų užimamos aukščiausios vietos testuose. Pavyzdžiui, „Goodyear“ padangos per pastaruosius penkerius metus gavo įvertinimą „rekomenduojama“ 80-yje procentų visų testų, kuriuose dalyvavo.
O pigiausius produktus pardavinėjantys Azijos gamintojai dažniausiai tik kopijuoja gerų gamintojų protektoriaus raštą, bet nesukuria patikimo gumos mišinio, tvirto karkaso (kordo) bei neužtikrina ilgaamžiškumo. „Goodyear“ atstovo teigimu, kai kurių Kinijos gamintojų siūlomas padangas naudoti yra tiesiog pavojinga.
Kur dėti nebenaudojamas padangas?
Kiekviena parduotuvė, kurioje perkate naujas padangas ir jas iškart sumontuojate, privalo priimti ir utilizuoti senas. Jeigu padangas perkate internetu, naudotas ir nebenaudojamas galite nuvežti į stambių gabaritų atliekų aikšteles, kurios yra kiekviename didmiestyje.
Kaip laikyti sezonines padangas?
Jeigu sezoninių padangų sandėliavimo nepatikite tuo užsiimančiai įmonei ir jas laikote namuose, pravartu žinoti du svarbius dalykus, kad būtų išsaugotos visos geriausios padangų savybės. Pirmasis – padangų sandėliavimo pozicija. Jeigu jos be ratlankių, geriausia laikyti vertikaliai, sustatytas viena greta kitos, jei su ratlankiais – suguldytas horizontaliai. Antrasis – sezoninės padangos turėtų būti laikomos vėsioje vietoje ir negauti tiesioginių saulės spindulių, tad balkonas tam netinka.