„Paradoksalu, tačiau į avarijas dažniau sakosi patekę aukštesnio išsilavinimo, aukštesnių pajamų vidutinio amžiaus žmonės. Nebūtinai jie yra įvykio kaltininkai – eismo įvykiuose jie gali būti nukentėję ir dėl kitų kaltės. Tačiau bet kokiu atveju apie žalą sveikatai ir automobiliams pasakė net 13 proc. Lietuvos visuomenės", - teigia „PZU Lietuva" Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.
Jo teigimu, nemaža dalimi eismo įvykiuose nukenčia smulkieji verslininkai ir ūkininkai – tai greičiausiai lemia didesnis tokius užsiėmimus turinčių žmonių poreikis vykti automobiliais.
Be to, aukštesnes pajamas gaunančių žmonių galimybės įsigyti automobilį, dažnai juo naudotis, taigi ir patekti į avarijas, yra didesnės nei mažai uždirbančių ar mašinos neturinčių žmonių. Tiesa, net ir tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių 11 proc. teigė patekę į eismo įvykius.
G.Matiuko manymu, kas dešimtas žmogus dėl eismo įvykio yra neišvengiamai patyręs nuostolių – dėl mašinos sugadinimo arba dėl sutrikdytos sveikatos.
„PZU Lietuva" Žalų departamento direktorius teigia, kad finansinius nuostolius dažniausiai atlygina draudimo bendrovė pagal civilinės atsakomybės bei kasko draudimo sutartis. Pasak G. Matiuko, rūpestingi vairuotojai papildomai apdraudžia keleivius ir save nuo nelaimingų atsitikimų. Gautą išmoką galima skirti reabilitacijai arba tolesniam sveikatos stiprinimui. Per devynis šių metų mėnesius nelaimingų atsitikimų draudimo sutarčių vairuotojai sudarė dvigubai daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.
G.Matiuko manymu, Lietuvos vairuotojai vis dar rūpinasi savo mašinomis labiau nei savo ir artimųjų sveikata, kuri žmogui kainuoja kur daugiau nei automobilis.
„PZU Lietuva" užsakymų visuomenės nuomonės tyrimą atliko „Spinter tyrimai".
