Kauno miesto tarybos politikai, primena ELTA, pritarė sprendimui pabranginti ne tik savivaldybės įsteigtos transporto įmonės teikiamas paslaugas, - 30 centų brangiau kainuos ir iki šiol eurą kainavęs vienas važiavimas privačiu mikroautobusu. Brangsta viskas: didinamos lengvatinių, terminuotų ir vienkartinių elektroninių bilietų kainos vežant keleivius autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.
Opozicijai atstovaujanti miesto tarybos narė Edita Gudišauskienė įsitikinusi, kad pabrangęs Kauno miesto viešasis transportas sekins keleivių srautą. Pasak jos, viešasis transportas - svarbiausia kiekvieno miesto susisiekimo sistemos dalis, kuriai turi būti suteiktas absoliutus savivaldos prioritetas. Pagal viešojo transporto būklę galima spręsti, ar miestas darniai ir subalansuotai išsivystęs, kaip organizuojamas mieste darnus judrumas. Viešasis transportas miestams padeda spręsti ir aplinkosaugos problemas. Kai gyventojai kelionei renkasi ne nuosavą automobilį, o autobusą ar troleibusą, tai išvengiama transporto spūsčių, mažinamas oro užterštumas mieste, užtikrinama geresnė gyvenimo kokybė.
„Maža to, miestų viešasis transportas - ne tik socialinė paslauga miestiečiams, bet ir pamatinė ekonomikos šaka. Žmonėms reikalinga galimybė laisvai, nevaržomai judėti, kad visuomenė galėtų efektyviai funkcionuoti. Aktualios kelionės į darbą ir iš jo, kelionės į mokyklą ir iš jos, į ligonines bei kitas visuomenines įstaigas. Tai - tarsi savaime suprantami dalykai, tačiau ar Kauno miesto tarybos valdantieji tai supranta? Taip ir lieka neaišku, nes „prastūmė“ ženklų viešojo transporto bilietų kainų didinimą. Akivaizdu, kad Kauno valdantieji viešojo transporto išlaikymo naštą perkėlė mažas, vidutines pajamas gaunantiems ir socialiai remtiniems asmenims, nes jie yra pagrindiniai viešojo transporto klientai“, - naujienų agentūrai ELTA teigė E. Gudišauskienė.
Jos nuomone, kauniečiai nusipelnė ne brangesnių bilietų, o geresnės viešojo transporto kokybės. Pristatant būsimojo sprendimo projektą dėl bilietų branginimo, buvo kalbama, kad taip siekiama subalansuoti savivaldybės finansinius srautus, tačiau esminės įtakos viešojo transporto paslaugų kokybei tai įtakos neturės.
„Padidinus bilietų kainas, finansiniai srautai susibalansuos, bet ar tokio sprendimo šiandien reikia? Viešasis transportas - lyg miesto vitrina miestiečiams ir atvykstantiems turistams. Todėl turime gerinti viešojo transporto įvaizdį, prieinamumą, garantuoti visiems miestiečiams vienodas susisiekimo galimybes. Reikia auginti paslaugos kokybę atnaujinant transporto priemones, trumpinant kelionės laiką.
ELTA primena, kad Kauno miesto valdantieji gegužės mėnesį padidino oranžinės, geltonosios ir raudonosios zonų parkavimo rinkliavos tarifus, siekdami sumažinti automobilių srautus Rotušės aikštės prieigose bei miesto centrinėje dalyje. Aiškinta, kad tuo siekiama paskatinti kauniečius bei jų svečius daugiau naudotis miesto viešuoju transportu. Bet, anot E. Gudišauskienės, vietinės rinkliavos tarifų už parkavimą ir viešojo transporto bilietų kainos didinimas - vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Padidinus vietinę rinkliavą už parkavimą, reikia mažinti, o ne didinti viešojo transporto bilietų kainas.
„Bausdami“ keliaujančius automobiliais į centrą miestiečius galime persodinti iš automobilių į viešąjį transportą tik geromis kainomis. Kaunas galėtų pagalvoti ir apie visiškai nemokamą viešąjį transportą, kaip tai padarė Talinas. O dabar turime vien tik nepamatuotą kainų didinimą bei du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus.
Kaip pavyzdį Kauno miesto tarybos narė pasitelkia sprendimus Austrijos sostinės viešojo transporto organizavime. Metinis abonementas naudotis visomis Vienos viešojo transporto paslaugomis kainuoja vos 365 eurus, - eurą per dieną. O Viena tai ne Kaunas ir ne Vilnius, tai miestas su 2 milijonais gyventojų ir gerokai aukštesniais viešojo transporto išlaikymo kaštais.
„Retas žino, kad troleibuso kaina... net dvigubai didesnė nei autobuso. O kadangi technologijos sparčiai tobulėja, neabejotina, kad ateityje mūsų miesto viešasis transportas orientuosis į hibridinius arba vien tik elektra varomus autobusus. Galima pagrįstai tikėtis, kad iki 2025 metų troleibusus sėkmingai (pritraukiant kontaktinį tinklą) pakeis elektra varomi autobusai.
Miestai be vidaus degimo variklių? Tai irgi jau nebe svajonė, o realybė. Neretai pradedama būtent nuo viešojo transporto. Tačiau paprastai išlaikomas žemas, miestiečių negąsdinantis viešojo transporto kainų lygis, kad visi įprastų naudotis viešuoju transportu, o ne asmeniniais automobiliais. Tuo pačiu metu protingos miestų galvos įveda papildomas „nuobaudas“ arba kliūtis teršiantiems automobiliams, ypač centrinėse senosiose miestų dalyse“, - sakė Eltai E. Gudišauskienė, neabejodama, kad Kauną galima auginti kaip pažangų, modernų ir šiuolaikišką Europos miestą, vystant ekologišką, kokybiškesnį nei iki šiol viešąjį transportą.
