Latvijos kelininkai sako, kad „Via Balticai“ reikalingas apvažiavimas aplink Rygą – labai tolimos perspektyvos reikalas. Tam gali prireikti 10–20 metų. Ir imasi atstatinėti seną, dar sovietmečiu suprojektuotą kelią link Rusijos sienos.

„Šiuo metu mes labai intensyviai tvarkome rytų–vakarų krypties kelius. Lietuvoje ta kryptis jau seniai sutvarkyta, nutiesta Vilniaus–Klaipėdos magistralė. O Latvijoje į rytų pusę nieko neturime. Esami keliai eina per daugybę miestų, gyvenviečių. Todėl planuojame nutiesti normalų kelią, kuris neis per gyvenvietes, bus leidžiamas didesnis greitis“, – aiškino įmonės „Latvijos valstybės keliai“ valdybos pirmininkas Ivaras Paže.

Beveik 200 mln. litų kainuosiantis naujasis kelias pakeis sunkiuoju transportu dabar labai apkrautus du Latvijos kelius A-6 ir A-12. Pastaruoju, atvykę per Daugpilį, nuo Rėzeknės Rusijos sienos link suka ir Lietuvos vežėjai. Latvių kelininkai kol kas tiesia tik dvi eismo juostas, apskaičiuotas 20 tūkst. automobilių per parą. Mat eismo intensyvumą šia kryptimi riboja pasienio punktų pralaidumas, per parą neviršijantis 600 automobilių.

„Maždaug po 10–15 metų, priklausys nuo to, kaip augs transporto srautai, tiesime antrą tokio pat pločio kelią“, – teigė kelių ir tiltų statybos priežiūros įmonės inspektorius Arnoldas Brunia.

Pernai pradėję darbus Latvijos kelininkai jau kitų metų rudenį žada leisti eismą pirmojoje 80 kilometrų atkarpoje nuo Rygos iki Kuoknesės. Iki 2013-ųjų turėtų būti sutvarkyta ir į Terechovo pasienio punktą vedanti atkarpa nuo Ludzos iki Rusijos sienos.

Aurelija Malakauskaitė

LTV „Šiandien“