Tai numatoma atlikti reorganizuojant valstybės įmonę „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą, jas prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto, kuriai pereis visos pirmųjų dviejų įmonių teisės ir pareigos. Atlikus reorganizaciją bus sukurta viena šalies oro uostus valdanti valstybės įmonė. Oro uostų pavadinimai išliks nepasikeitę.
„Visus tris tarptautinius oro uostus valdant vienai įmonei bus formuojama ir įgyvendinama koordinuota ilgalaikė strategija, tikslingiau planuojamos investicijos oro uostų infrastruktūrai modernizuoti, nustatomi subalansuoti rinkliavų už naudojimąsi oro uostu dydžiai, geriau užtikrinamas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, įmonės finansinis stabilumas, be to, daugiau kaip milijonu litų per metus sumažės veiklos sąnaudos ir administracinė našta“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ministras patikino, kad Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai toliau veiks kaip ir veikę – su savo logotipais, teritorija, terminalais. Tačiau jie bus plėtojami koordinuotai ir nuosekliai, visai valstybei, visiems gyventojams, o ne kuriam nors vienam oro uostui palankiausiu būdu.
„Mums labai svarbu išsaugoti visus oro uostus, nekonkuruojant tarpusavyje dėl tų pačių keleivių srautų, o pasinaudojant sinerginiais privalumais, vykdant koordinuotą skrydžių, tarifų, personalo valdymo politiką“, – sakė ministras R. Sinkevičius
Ministro teigimu, koordinuota oro uostų tinklo veikla leis išsaugoti ir tuos oro uostus, kurie nebūtų pajėgūs išgyventi veikdami savarankiškai, tuo pat metu užtikrinant viso oro uostų tinklo veiklos rentabilumą tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Toks oro uostų valdymo modelis, kai kelis oro uostus valdo viena valstybei priklausanti įmonė, yra taikomas gana plačiai. Pavyzdžiui, Estijoje įmonė „Tallinn Airport“ valdo 7, Suomijoje įmonė „Finavia“ – 25, Ispanijoje įmonė „Aena Aeropuertos“– 46, Švedijoje įmonė „Swedavia“ – 11 oro uostų.
