Lietuvos vandenis pasieks apie 1,5 tonų (4 mln.) unguriukų – Žemės ūkio ministerija siūlo šiems metams skirti beveik 2 mln. eurų europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje plano įgyvendinimui tęsti.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad dėl kritusių žuvų Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje, valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinyje, esančiame Kazlų Rūdos sav. jau skaičiuojama žala aplinkai, aiškinamasi įvykio aplinkybės.

Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai per tris dienas nustatė šešis neteisėtai žvejojusius asmenis ir paėmė penkias valtis. Dviejų pažeidėjų žala žuvų ištekliams viršija 6 tūkst. eurų.

Hidrologiniai stebėjimai Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste rodo, kad ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių vandenyje pradėjo mažėti. Žuvims ir kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, jo koncentracijai sumažėjus iki kritinio lygio, jie ima dusti.

Šią savaitę baigti Lietuvos upių įžuvinimo ūsoriais darbai – į Nerį (Trakų r.) ir Šventąją (Anykščių r.) išleista 18 tūkst. šių retų žuvų metinukų (po 9 tūkst. į kiekvieną upę). Pastaruoju metu šių žuvų dalyje šalies upių yra sumažėję, todėl jų papildymas būtinas.

Aplinkos apsaugos departamento Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Viešojo saugumo tarnybos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais, sulaikė asmenį, pagavusį daug žuvies statomaisiais tinklais Nemuno upėje. Už neteisėtai pagautas žuvis jam teks sumokėti beveik 23 tūkst. eurų, paimti du tinklai.

Šiemet, per pirmąjį pusmetį, į Lietuvos ežerus, upes ir tvenkinius įžuvinta virš 12388,28 tūkst. vnt. įvairių rūšių žuvų jauniklių. Ketvirtadalis išleistų žuvų – saugomos, retos ir į šalies raudonąją knygą įrašytos žuvys, kita dalis – žvejų labai mėgstamos plėšriosios žuvys, kurių poreikis vis didėja. Didžiausias kiekis žuvų, įvertinus regionų vandeningumą, išleistas pietų ir rytų Lietuvoje. Vakarinės šalies pusės vandens telkiniai praturtinti lydekomis ir unguriais.

Negalėdami keliauti po pasaulį, žmonės leidžiasi į skonių keliones lėkštėse, pastebi lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai. Taip klientų krepšeliuose atsiduria atšildyta skraidkalmarių filė, paprastieji peleiniai, omarai ir kiti skanėstai. Nors vienas kitas įdomesnis prieskonis ir net gerai pažįstama žuvis gali virsti itin egzotišku patiekalu. Apie populiariausių jūros gėrybių ir žuvies naudojimą pasaulyje bei naudą organizmui pasakoja dietistė Vaida Kurpienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad siekiant įvertinti galimą teršalų poveikį žuvininkystės produktų saugai, sausio mėnesį buvo atrinkti Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės vandenų žuvų mėginiai.

Prieššventiniu laikotarpiu suintensyvėja prekyba gyvomis žuvimis. Dažniausiai parduotuvių akvariumuose galima rinktis karpius, pardavinėjami ir eršketai, upėtakiai ir kt. Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena apie šalyje galiojančius gyvų žuvų laikymo ir tvarkymo mažmeninės prekybos vietose reikalavimus.