Sveikatos apsaugos ministro sprendimu į kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti vaistai, skirti cistinei fibrozei gydyti. Šiuos kompensuojamuosius vaistus gydytojui paskyrus pacientai galės įsigyti vaistinėse nuo spalio 7 dienos.

Sloga ir sinusitas – tai dažnos peršalimo ar alergijų bei bakterijų sukeltos būklės, kurios sukelia nemalonų nosies užgulimą, sekreto iššsiskyrimą, galvos skausmą ir bendrą organizmo diskomfortą. Daug žmonių, norėdami išvengti cheminių preparatų, ieško natūralių būdų, kaip palengvinti simptomus ir užkirsti kelią nosies gleivinės ligoms. Bet ar šie liaudiški vaistai nuo slogos iš tiesų veiksmingi?

Rugpjūčio pabaigoje įsigaliojusiame papildytame būtinų turėti vaistų sąraše įrašyta net 167 pavadinimų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis kompensuojamų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Šių vaistų pacientams vaistinėje prireikia dažniausiai.

Ant vaistų ir maisto papildų ar vitaminų būna nurodyta, nuo kokio amžiaus juos galima vartoti. Tačiau neretai viešoje erdvėje kyla klausimas, ar būtina griežtai tuo vadovautis ir kas atsitiks, jei į nurodytą amžiaus cenzą bus pažiūrėta neatsakingai. Vaistininkai pabrėžia, kad tai griežtai draudžiama, nes tiek vaistų, tiek maisto papildų ar vitaminų kompleksų veikliosios medžiagos yra normuojamos atsižvelgiant į žmogaus amžių, tad šį faktą ignoruojant, jų galima ir pavojingai perdozuoti.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus. Tačiau į kokius svarbius aspektus turime atsižvelgti prieš pasirinkdami konsultacijos su mediku būdą?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad pacientai gali įsigyti receptuose išrašytus vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP) tik patvirtinę savo tapatybę. Todėl keliaujant į vaistinę reikėtų nepamiršti paso arba asmens tapatybės kortelės.

Per pastaruosius aštuonerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo 3,3 karto, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.