Per paskutinius du dešimtmečius internetas tapo neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalimi. Ne išimtis ir jaunoji karta – vaikai ir paaugliai internete praleidžia vis daugiau laiko, todėl virtualios erdvės saugumas tapo neatsiejama šiuolaikinių tėvų ir jų vaikų diskusijų dalimi. Brigita Barkauskienė, „Samsung“ produktų ekspertė sako, kad saugus vaikų elgesys internete priklauso ir nuo tėvų kontrolės, ir nuo šiuolaikinių technologinių sprendimų, padedančių užtikrinti virtualių duomenų saugumą.

Neslėpkite – bent kartą tikrai esate įvedę savo vardą ir pavardę į „Google“ paieškos laukelį. Nors dažniausiu atveju rezultatuose pamatysite tik tą informaciją, kuria patys esate dalinęsi socialiniuose tinkluose ar kitose interneto platformose, kartais rezultatai gali atskleisti ir tokius jūsų duomenis, kuriais dalintis norite toli gražu ne su visais. Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, sako, kad internete galima surasti ir žmonių namų adresus, telefono numerius, el. paštus bei kitą asmeninę informaciją. Vis dėlto, „Google“ neseniai pristatė būdą, kaip dalį šios informacijos galima ištrinti. Plačiau pasakojama pranešime žiniasklaidai. 

Daugeliui vairuotojų, net ir per daug nesidominčių mechanika, šie pavadinimai tikrai bus girdėti. Kadangi tai vienos iš pagrindinių automobilių detalių, kurios leidžia užtikrinti judėjimą. Nors jų gedimai ar susidėvėjimas nėra labai dažni, tačiau tikrai pasitaiko. Todėl periodiškai gal ir nereikės pakeisti šių dalių, tačiau nė vienas nėra apsaugotas nuo jų problemų. Tad tikrai gali būti naudinga žinoti, kaip jas identifikuoti, kaip galima to išvengti ir ką daryti, kai meistras praneša apie tokius gedimus.

Įdomu, kas šiais laikais atrodo mažiau įprasta: pirkti fizinėse parduotuvėse ar internetu. Visgi tokius prietaisus kaip televizorius kai kurie pirkėjai įsigyti e. parduotuvėse kartais vengia. Štai penkios priežastys, kodėl neturėtumėte bijoti pirkti televizorių internetu.

Šią savaitę 65 proc. Lietuvos ploto padengęs 5G ryšys pasiekė apie 80 proc. šalies gyventojų. Visa apimtimi 5G ryšys jau prieinamas didžiuosiuose miestuose, skelbia Susisiekimo ministerija.

Metavisatos terminą sugalvojęs ir savo 1992-ųjų knygoje „Lavina“ (angl. „Snow Crash“) pirmąkart panaudojęs fantastas Nealas Stephensonas tuomet negalėjo nė įtarti, kad po trijų dešimtmečių šis žodis simbolizuos svarbiausią technologijų pasaulio virsmą, ar bent tai, ką artimoje ateityje žada didžiausios technologijų kompanijos ir jų vizionieriai. Jie stato milijardus dolerių už tai, kad ateitis bus su beribėmis virtualios bei papildytos realybės galimybėmis ir sapnus primenančiomis pačių susikurtomis trimatėmis erdvėmis, kuriose viskas įmanoma. Tačiau viskas gali – ir turėtų – būti kur kas paprasčiau nei galvojate, tikinama pranešime spaudai.

Šiuo metu, kai daug laiko praleidžiame namuose, ypač svarbus kokybiškas ir greitas interneto ryšys. Technologijų ekspertai dalinasi naudingais patarimais, ką daryti, jei internetas stringa arba yra labai lėtas.

Šiemet naršymui internete naudojame dvigubai daugiau duomenų nei pernai. Tą lemia tiek nuolatos stebimas organinis duomenų naudojimo augimas, tiek metų pradžioje prasidėjęs karantinas. Karantinas išpopuliarino ir iki tol mažai žinomas pokalbių platformas bei atvėrė kelią didesniam socialinių tinklų ir vaizdo turinio naudojimui, rodo agreguoti anoniminiai „Bitės“ tinklo duomenys.

Pandemijos ir nuotolinio ugdymo akivaizdoje suaugusiųjų ir vaikų veikla ir gyvenimas internete kelia klausimų, kiek ir kada galime būti „prisijungę“, kas yra skaitmeninė higiena ir kokia ji turėtų būti. Mokykloms tenka nemaža atsakomybė formuojant moksleivių interneto naudojimo įgūdžius, o bendras mokyklos, tėvų ir pačių moksleivių sutarimas dėl išmaniųjų įrenginių naudojimo yra itin svarbus ugdant skaitmeninę kultūrą. Į pagalbą mokykloms ateina „Skaitmeninės etikos centras“ (SEC) ir „Paramos vaikams centras“ (PVC), parengę Praktines išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimo gaires. Mokykloms ir šeimoms, skirtas padėti mokyklų bendruomenėms įsidiegti interneto ir išmaniųjų įrenginių naudojimo kultūrą. Šios gairės gali tapti mokyklos tvarkų ar etikos kodekso dalimi.

Pasaulį sukaustęs karantinas Lietuvoje išpopuliarino iki tol gerokai mažiau dėmesio sulaukdavusias platformas – „Zoom“, „Microsoft Teams“, „Slack“, „TikTok“ ir kitas. Karantinui pasibaigus, kai kurių jų populiarumas neblėsta, o kitos naudojamos net gi mažiau nei prieš krizę. Štai, pavyzdžiui, „Zoom“ vis dar 10 kartų populiaresnė, „TikTok“ vis dar stabiliai auga, o štai „Facebook“ vartojimas – šiandien netgi kiek mažesnis nei prieš karantiną, rodo „Bitės“ tinklo duomenys. Kaip atrodo karantino interneto žvaigždės pandemijai pasibaigus?