Artėjant Vasario 16-ajai VDI primena, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

Šalčininkiečiai atsiliepė į Šalčininkų kultūros centro kvietimą švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Tai diena, prieš 105 metus padovanojusi mums naują Lietuvos gimtadienį ir labai svarbų dokumentą – Lietuvos nepriklausomybės aktą. 

Šiemet Vasario 16-ąją Lietuvą švenčia savo 105-ąsias Lietuvos Valstybės atkūrimo metines. Kaip ir kasmet, prie minėjimo prisijungė Vilniaus rajono švietimo ir kultūros įstaigos. Šventinių renginių programoje – tradiciniai oficialūs renginiai, parodos, koncertai, kūrybiškos iniciatyvos, išvykos.

Šiandien Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centre rinkosi nuotaikingai nusiteikę Šalčininkų lopšelio-darželio „Vyturėlis“ mokytojai, auklėtiniai ir jų tėveliai. Čia vyko šios ugdymo įstaigos iniciatyva organizuotas šventinis koncertas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Yra datų, kurios ypatingai išskiriamos ir minimos. Viena iš jų – vasario 16-oji - Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas. Tai buvo, yra ir bus didelė Lietuvos valstybės, jos politinės raidos, kultūros, mokslo, ekonomikos šventė.

Šiandien minima viena svarbiausių Lietuvos švenčių – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16-ąją Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas tapo pagrindu tautos laisvei. Šis svarbus įvykis užfiksuotas ir pašto ženkluose – po Nepriklausomybės atgavimo Lietuvos paštas šia tema išleido net 26 pašto ženklus, rašoma pranešime spaudai. Kas vaizduojama šiuose pašto ženkluose?

Lietuvos valstybės atkūrimo diena šiemet – kitokia. Dėl pandemijos Vasario 16-ąją lietuviai sutiks namuose su savo šeima, todėl kviečiame prisiminti populiariausius tradicinius nacionalinės virtuvės patiekalus, kurie puikiai tiks jūsų šventiniam stalui.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) istorikas doc. dr. Rūstis Kamuntavičius sako, kad nors kalbame apie Vasario 16-ąją, jos signatarus, tačiau jei objektyviai pažiūrėtume, kiek apie juos žinome, kiek atsimename, kiek nagrinėjame jų darbus, skaitome jų knygas ar esame įprasminę vietas, kur jie augo ar dirbo – turėtų apimti gėdos jausmas. „Lyg tai jie didvyriai, bet paklausus konkrečiau, kokie jie, stoja nejauki tyla. Pavyzdžiui, Steponas Kairys – mūsų socialdemokratijos pradininkas, socialdemokratas klasikine, gražia prasme. Kiek žmonių žino ir yra skaitę jo įdomių, kartais keistų bet dažnai savo metui naujoviškų tekstų?“ – retoriškai klausia istorikas.

Lietuva minės Valstybės atkūrimo metines, prisimins prieš 103 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašiusius signatarus, pagerbs šaliai nusipelniusius šių dienų žmones.

Per visą dešimtmetį mažiausias žmonių skaičius sako norintis išvykti iš Lietuvos – šalies gyventojai dažniau teigia esantys patenkinti gyvenimu savo valstybėje ir norintys čia kurti savo ateitį.