Šiąnakt prasidėjo demonstracinė JAV kosmoso agentūros NASA misija ACS3. Jos pagrindine žvaigžde tapo Lietuvoje „NanoAvionics“ sukurtas palydovas, kuris kosmose išskleis beveik pusės teniso korto dydžio saulės burę.

Japonija ketvirtadienį sėkmingai paleido kosminį palydovą, tęsiant pastangas sukurti savą vietos nustatymo sistemą, smarkiai padidinsiančią automobilių išmaniųjų telefonų palydovinės navigacijos tikslumą.

Prancūzijos bendrovė „Arianespace" ruošiasi gegužės 24 dieną iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo" palydovus, iš kurių vienam suteiktas lietuvės mergaitės vardas - „Danielė".

Vasario 28 d. sukanka lygiai metai po to, kai iš tarptautinės kosminės stoties buvo paleistas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1". Maksimaliai įgyvendinęs visus užbrėžtus tikslus, palydovas savo misiją baigė po penkių mėnesių. Kosminės technologijos Vilniaus universitete (VU) toliau produktyviai plėtojamos, rengiamasi paleisti antrąjį palydovą.

Pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1" atitinka visus NASA saugumo reikalavimus ir jau yra parengtas skrydžiui. Tai patvirtino skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį besirengianti „Nanoracks" kompanija. „LituanicaSAT-1" kartu su kitais cubesat tipo palydovais sėkmingai integruotas į konteinerį, iš kurio bus paleistas į orbitą.

Automobilio dydžio vokiečių palydovas į Žemės atmosferą pateko būdamas virš Bengalijos įlankos, tačiau dar neaišku, ar jo nuolaužos nukrito ant žemės, pranešė Vokietijos aerokosmoso centras (DLR).
Rentgeno spindulių observatorija ROSAT į atmosferą sugrįš sekmadienį maždaug 1.50 val. Grinvičo laiku (4.50 val. Lietuvos laiku), teigiama antradienį išplatintame centro pranešime.