Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Abu JAV prezidento rinkimų kandidatai turi radikaliai skirtingas pozicijas dėl ekonomikos, užsienio politikos, darbo rinkos ir kitais klausimais, tad lapkričio 5–ąją įvyksiantys rinkimai turės didelę įtaką tiek JAV, tiek pasaulinei ekonomikai. Nors atotrūkis tarp kandidatų yra mažas, o apklausos – nepajėgios tiksliai nuspėti rinkimų baigties, rinkimų lenktynės jau dabar atsispindi finansų rinkose. Įmonių, kurioms naudingas būtų Donaldo Trumpo laimėjimas, rinkos vertė pastebimai išaugo, o kurioms būtų naudingas Kamalos Harris laimėjimas – sumažėjo.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

Liepos mėnesio JAV darbo rinkos duomenys (NFP) nuvylė analitikus ir į finansų rinkas bei viešą erdvę grąžino diskusijas apie netrukus prasidėsiančią recesiją JAV. Liepą čia sukurtų naujų darbo vietų skaičius buvo 39 proc. mažesnis, nei tikėjosi rinka, atlyginimų augimas sulėtėjo iki 3,6 proc. ir buvo lėčiausias nuo 2021 m. gegužės, o nedarbo lygis pakilo iki 4,3 proc. Tačiau ar iš tiesų situacija JAV darbo rinkoje yra tokia prasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio?

Šią savaitę JAV Kongresas priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį įtraukta ir 228 mln. dolerių saugumo pagalba Baltijos šalims (angl. BSI), trečdalis šios sumos bus skirta Lietuvai. JAV parama skiriama Lietuvos kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui stiprinti.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą. Tačiau kol Europoje klausiama „kada?“, JAV pradedama klausti „ar?“. Kokią riziką atsargi JAV centrinio banko politika keltų Lietuvos verslui?

Rudens pradžią pasaulio ekonomikoje paženklino keletas tendencijų – JAV gyventojų perkamoji galia ir gamybos dinamika išliko stiprios, sulėtėjimą buvo galima matyti tik nekilnojamo turto rinkoje. Pastaroji – šiuo metu didžiausias iššūkis ir Kinijai – šalies ekonomikos augimo tempą stipriai stabdo pokyčiai būtent nekilnojamojo turto sektoriuje. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai.

Lietuva ir Jungtinės Amerikos Valstijos pasirašė dvišalį susitarimą dėl gynybos prekių ir paslaugų tiekimo saugumo (angl. Security of Supply Arrangement, SOSA), kuriuo abi šalys įsipareigoja remti viena kitą, užtikrindamos kritinius gynybos poreikius. Susitarimas spalio 27 d. pasirašytas krašto apsaugos viceministrės Gretos Monikos Tučkutės vizito Vašingtone metu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur trečiadienį susitiko su JAV gynybos departamento sekretoriumi laivynui Carlosu Del Toro ir oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu. Buvo gautas patikinimas, kad JAV karinio laivyno buvimas Baltijos jūroje bus kryptingai didinamas, o JAV palaikymą Lietuva turės ir siekiant NATO rytinio flango oro gynybos sustiprinimo.

Demonstruojant NATO sąjungininkų solidarumą ir vienybę, į Klaipėdos uostą atplaukia Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis laivas USS Kearsarge (LHD-3). Rugpjūčio 22 d. bus surengta laivo pasveikinimo ceremonija.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, vertindama protestus Kapitolijuje, teigė, kad JAV šiuo metu laiko demokratijos egzaminą. A. Skaisgirytė taip pat pažymėjo, kad G. Nausėda su nerimu stebėjo įvykius JAV, tačiau kartu pareiškė tikįs, jog Lietuvai strateginėje partnerėje galioja demokratinių vertybių viršenybė.

Kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva konstruktyviai būtų dirbusi tiek su Donaldo Trumpo administracija, tiek su naujai išrinktu JAV prezidentu Joe Bidenu. Vis dėlto I. Šimonytė viliasi, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus demokratų kandidatui Joe Bidenui, JAV bei Europos ryšiai bus mažiau aštrūs.