Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena tokių – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 °C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kokia tai liga, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams.

Kiekvieną vasarą būriams poilsiautojų traukiant prie Baltijos jūros, išgirstame ir apie šiltuoju sezonu suintensyvėjantį vandens žydėjimą. Kaip šį reiškinį galima stebėti pasitelkiant Žemės stebėjimo palydovus, pasakoja Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštovarkos katedros geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna.

Ar suaugusiam, ar vaikui, vasarą norisi vieno – saulėtų dienų prie jūros. Pasigirdus bangų ošimui ir pirmam kojos pirštui palietus baltą smėlį, tėvams pasimiršta rūpesčiai, o vaikai atsiduria didžiausioje smėlio dėžėje. Kaip lietuviai traukia į pajūrį, taip ir vokiečiai – į savąją Baltijos jūros pakrantę, kuri lepina kurortų ir paplūdimių gausa. Vis daugiau ir lietuvių atranda šią atostogų kryptį. Kurią vietą poilsiui prie Baltijos jūros Vokietijoje rinktis ir ką ten nuveikti, pasakojama keltų operatorius DFDS pranešime spaudai.

Aplinkos apsaugos agentūros Hidrologinių tyrimų specialistų atlieka Baltijos jūros, Kuršių nerijos ir Kuršių marių krantų pokyčių monitoringą. Rezultatai rodo, kad bendra Baltijos jūros krantų situacija yra pablogėjusi.

Remdamasi Latvijos Respublikos valstybinės aplinkos tarnybos duomenimis, Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūra praneša, kad Liepojoje nuotekų tarša lokalizuota, pavojaus Lietuvos Baltijos paplūdimiams nėra.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią dėl Latvijos pajūryje išsiliejusių nuotekų, kaimyninėje šalyje atostogaujantiems tautiečiams rekomenduoja nesimaudyti Baltijos jūroje.

Deguonis – gyvybiškai svarbus daugumai organizmų. Vandens gyvybei reikia mažiausiai 6 mg/l vandenyje ištirpusio deguonies. Atviros Baltijos jūros paviršiuje vidutinė koncentracija siekia ir 11 mg/l, tačiau priedugnyje situacija prastesnė – čia fiksuojami tiek hipoksijos (mažiau nei 2 mg/l), tiek anoksijos atvejai (~0 mg/l).

Vos pasibaigus vasarai pradedame galvoti apie kitų metų atostogas, o kas jeigu šios vasaros smagios maudynės jūroje buvo paskutinės? Klimato kaita, intensyvus žemės ūkis ir dėl to vis intensyvesnė eutrofikacija žudo Baltijos jūrą. Kraupūs mirusios jūros plotai plečiasi ir gali pasiekti mūsų krantus. Kodėl šiemet itin šiltas vanduo aplinkosaugininkams kelia didelį nerimą, kaip mes galime prisidėti prie jau įsibėgėjusių procesų lėtinimo, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedros vedėja profesorė dr. Laima Česonienė.

Aplinkos apsaugos agentūrai (AAA) atlikus neeilinį jūros krantų pokyčių stebėjimą po stiprių sausio audrų didžiausi krantų ardos procesai užfiksuoti Nidos, Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Palanga nukentėjo mažiau, skelbiama pranešime.

Baltijos jūroje aptinkama „negyvoji zona“, kurioje yra labai mažai deguonies, užima beveik 70 tūkst. km2 plotą, daugiau nei visa Lietuvos teritorija. Dėl to nyksta jūros dugne gyvenantys bestuburiai, nukenčia jais mintančios žuvys, kiti vandens gyvūnai. Deguonies trūkumas kelia grėsmę menkėms – jos neršia gilesnėse, druskingesnėse, bedeguonėmis tampančiose vietose.

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x150px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24