Lietuvos archeologų motina vadinama Rimutė Rimantienė spalio 25 d. švenčia 100-ąjį gimtadienį. Vilniuje gyvenanti archeologė šypsosi, nes visą gyvenimą lydėjusi svajonė „rasti dievą, laivą, briedį ir žmogų“ išsipildė. Archeologės jubiliejų minės ir Lietuvos nacionalinis muziejus, specialiai šia proga spalio 28 d. atidarysiantis akmens amžiaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“.

Gegužės 20 d. Jungtinių Amerikos Valstijų tarpdisciplininių mokslo tyrimų žurnale „Plos One“ pasirodė Vilniaus universiteto archeologų straipsnis apie Tian Šanio kalnuose vykusius tyrimus, kurių metu buvo gauta tiesioginių įrodymų, kad jau prieš 4500 metų Centrinės Azijos aukštikalnės buvo apgyvendintos žemdirbių. Šie tyrimai padėjo geriau suprasti, kaip vyko ankstyviausi maisto globalizacijos procesai, kaip per atšiaurius geografinių paribių regionus formavosi tinklaveika, padėjusi pagrindą istoriniam Šilko keliui.

Archeologai paskelbė Peru šiaurėje radę galbūt didžiausio pasaulyje vienu metu įvykdyto ritualinio vaikų aukojimo įrodymų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai, atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje, aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis, vienas iš mirusiųjų yra galimai 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Archeologai ir virtualiosios realybės specialistai šeštadienį pradėjo naują aukštųjų technologijų projektą ir tikisi galbūt surasti, kur yra palaidotas viduramžių karalius, kurio nužudymas pakeitė Škotijos istorijos eigą.

Izraelio mokslininkai atkasė unikalią 3,8 tūkst. metų senumo figūrėlę, kuri vaizduoja sėdintį ir, regis, susimąsčiusį žmogų.

Archeologai Egipte atrado senovinį miestą ir kapines, kurių amžius siekia maždaug 5300 metus prieš mūsų erą, trečiadienį pranešė šalies senienų ministerija.

Archeologai įminė vieną didžiausių Klaipėdos kūrimosi mįslių: kur stovėjo pirmoji, 1252 metais suręsta medinė pilis - paaiškėjo, kad ji buvo įrengta Dangės žemupio saloje, būtent ten, kur vėliau iškilo ir vis augo mūrinė citadelė, penktadienį rašo dienraštis Lietuvos žinios".

Klaipėdos universiteto (KU) archeologai tyrinėja netoli Gargždų aptiktą maždaug 43 tūkst. metų senumo dirbinį.

Milano politechnikos universitetas, pasinaudodamas šiuolaikiškomis rentgeno technologijoms nustatė, kad Egipto faraono Tutanchamono kape rasto durklo sudėtyje esama 10 proc. nikelio ir 0,6 proc. kobalto.

Puslapis 1 iš 2
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x150px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24