Skirtingais duomenimis, Lietuvoje daugėja įsilaužimų į socialinių tinklų ir kitas paskyras, taip pat fišingo (ang. phishing) atvejų, kuomet siunčiant apgaulingus elektroninius laiškus gyventojams siekiama pasisavinti asmeninę informaciją. Bene didžiausia to problema – didelė dalis žmonių vis dar nesinaudoja kelių faktorių autentifikavimu. Anot asociacijos „Infobalt“ eIDAS grupės pirmininko ir „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, tai tik skamba sudėtingai. Kiekvienas asmuo, naudodamasis instrukcijomis, šią funkciją aktyvuos vos per kelias minutes, o toks žingsnis gali užkirsti kelią 99,9 proc. incidentų, rodo „Microsoft“ duomenys.

Daugeliui pažįstama situacija: norime išsiųsti failą el. paštu ar įkelti į USB atmintinę, tačiau prieš akis iššoka erzinantis pranešimas, kad jis per didelis. Tuomet atsidūstame ir bandome išsiaiškinti, kaip siunčiamą bylą suspausti ar, buitiškai kalbant, suzipinti. Atlikus šį veiksmą prisegtukas stebuklingai sumažėja, tačiau kaip ši kompiuterinė magija veikia? Šias paslaptis atskleidžia paslaugų centro „Telia Global Services Lithuania“ IT paslaugų tiekimo specialistas Tomas Niparavičius.

Kiekvieną sekundę milijonai žmonių naršo internete darbo, asmeniniais, pramogų ar kitais tikslais. Tačiau retas iš jų susimąsto, kiek asmeninės informacijos, naršydamas ar apsipirkinėdamas internete, atskleidžia kitiems. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jau ne kartą buvo pavogti asmeniniai duomenys, nuo to nukentėjo daug žmonių. Tai tik įrodo, kad asmeninius duomenis turime akylai saugoti. Pasitikrinkime, ar tikrai darome viską, kad mūsų asmeniniai duomenys būtų saugūs?

Šįryt 10:15 val. sutriko „Smart-ID“ ir mobiliojo elektroninio parašo veikimas Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

Programišių atakos tampa pažangesnės ir sunkiau aptinkamos, o pastaraisiais metais piktavaliai vis dažniau taikosi į išmaniuosius telefonus. Jų saugumu dauguma žmonių rūpinasi mažiau nei kompiuterių, taip tik palengvindami užduotį įsilaužėliams. „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertai prognozuoja, kad šįmet į mobiliuosius nutaikytų grėsmių tik daugės.

„Gmail“ yra didžiausia elektroninio pašto platforma pasaulyje. Prie jos kasdien jungiasi apie 1,8 mlrd. žmonių, tačiau dažnas neišnaudoja visų šio pašto siūlomų funkcijų ir galimybių. Laiškų šablonai, teksto vertimas, automatinis pašto valymas – tai tik kelios gudrybės, kurios gali praversti kiekvienam, tikinama pranešime spaudai.

Sausio 13 dieną iš Kanaveralo kyšulio kosmodromo su „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“ į Saulės sinchroninę orbitą (SSO) pakilo net trys Lietuvoje įkurtos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ klientams pagaminti palydovai. Tai kol kas didžiausias vienu metu į kosmosą paleistų bendrovės palydovų skaičius. Tarp jų – ir vienas pirmųjų pasaulyje 16U dydžio palydovas, kuris tiesiogiai transliuos itin didelės raiškos vaizdus iš kosmoso. Tai bus pirmasis pasaulyje mažasis palydovas, realiuoju laiku pateikiantis tokius išsamius Žemės vaizdus.

Savaeigiai mąstantys automobiliai, implantai, pranešantys apie žmogaus organizmo būseną ir įspėjantys, kada jau laikas kreiptis į gydytoją, protingi ir patys save tobulinantys mechanizmai ir t.t. Jeigu tai dar ne realybė, tuomet – labai netolima ateitis, neišvengiamai susijusi su dirbtiniu intelektu (DI) ir vadinamuoju mašininiu mokymusi (MM): dirbtinio intelekto kryptimi, kuri leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje kompiuteriai, naudodami milžinišką kiekį sukauptų duomenų, patys juos analizuos, darys išvadas ir patars.

Siekiant sustabdyti COVID-19 pandemiją didžioji dalis veiklų įvairiose valstybėse buvo pristabdytos, žmonės rečiau lankėsi parduotuvėse, sumažėjo pramogų, kelionių, ypatingai – lėktuvu. Daugybė pasaulio gyventojų izoliavosi – dirbo ar mokėsi namuose. Mokslininkai iškart ėmė ieškoti būdų, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, tačiau tokia situacija iškėlė dar vieną klausimą – kaip mažesnis žmonių aktyvumas paveiks mūsų aplinką?