Nuo 1992 m. Lietuvoje metinis gimstančių vaikų skaičius sumažėjo beveik perpus, tačiau Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis mano, kad situaciją lėmė ne mažas gimstamumas, o didelė jaunų žmonių emigracija.

Tik nedidelė dalis tėvų žino, kad 1–3 metų amžiaus vaikui reikia iki keturių kartų daugiau kalcio ir septynis kartus daugiau vitamino D vienam kilogramui svorio* nei suaugusiam žmogui. Dėl to daugeliui sunku suprasti, kad su kiekvienu kąsniu mažylis turi gauti tik sveiką ir jam pritaikytą maistą.

Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai. Apsaugoti vaikus nuo virusų ir apsisaugoti patiems padėti gali tik stiprus imunitetas ir apsaugos priemonės. Kokių apsisaugojimo priemonių turėtume imtis šeimoje esant ligoniui?

Jūsų 1–3 metų vaikas nervingas, piktas be priežasties, prastai miega, nevalgus? Tik neskubėkite kaltinti jo charakterio, iš prigimties silpnos vaiko nervų sistemos ar savęs pačių, kad netinkamai auklėjate mažylį. Galbūt šio vaiko organizmui paprasčiausiai trūksta kalcio ir vitamino D. Deja, kaip parodė apklausa*, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1–3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. – kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), reaguodama į vaikų paėmimo iš tėvų atvejus ir visuomenėje kilusias reakcijas, ketvirtadienį pranešė inicijuojanti vaiko teisių apsaugos pakeitimus.

Sakoma, kad į kiekvieną šeimą ateina būtent toks vaikas, kurio labiausiai reikia tėvams, kad jie ūgtelėtų kaip asmenybės. Tačiau tėvams taip atrodo toli gražu ne visada, kartais jie turi savo išankstinį įsivaizdavimą, o kartais net ir planą, kaip augs ir gyvens jų vaikas. Vadinamieji super ar ultra tėveliai, norėdami savo vaikams gero, be galo stengiasi ir galiausiai nė patys nepajunta, kaip ima perdėtai juos kontroliuoti. Besaikis, neįsisąmonintas noras reguliuoti vaikų gyvenimą iki mažiausių smulkmenų tampa ne tik natūralios raidos stabdžiu, bet ir gali sukelti psichologinių problemų, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro lapkričio 6 dienos duomenimis, Panevėžio ir Šiaulių vaikų darželiuose salmonelioze serga vienuolika vaikų.

Kokioje aplinkoje vaikui yra nesaugu? Kas konkrečiai kelia grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ir gyvybei ir kokie rizikos veiksniai lemia tai, jog kartais tenka vaiką paimti iš jam nesaugios aplinkos?

Sveika mažų vaikų mityba daugeliui tėvų – vis dar nežinoma žemė. Tai patvirtino ir rugsėjo mėnesį Lietuvoje atlikta tėvų apklausa. Jos rezultatai pristatyti kampanijos „Mažasis nėra didelis“ renginyje, į kurį dviejų dukterų mama Laura Mazalienė pakvietė susirinkti žinomas mamas tinkaraštininkes iš visos Lietuvos. Renginio metu L. Mazalienė pristatė pagrindines įžvalgas, kaip Lietuvos tėvai maitina savo 1–3 metų amžiaus vaikus, gydytoja dietologė Lina Barauskienė komentavo apklausos rezultatus bei atsakinėjo į mamoms aktualius klausimus.

Mokslo metams įsibėgėjus, prie mokyklos režimo jau priprato ir mokiniai, ir jų tėvai. Tačiau yra dalykų, kuriuos mokytojai ir vaikų psichologai kasmet primena tėvams. Kodėl svarbu laiku ateiti į mokyklą, kam yra skirti namų darbai ir kodėl girdint vaikui reikia pozityviai kalbėti apie mokytoją? Į šiuos klausimus atsako psichologė Asta Blandė ir Kauno „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovė ir pradinių klasių mokytoja Rūta Kuodienė.