Nuo šių metų pradžios pensijų kaupimo dalyvių sąskaitos jau pasipildė beveik 140 milijonų eurų, iš jų 41 mln. eurų kaip paskaitą skyrė valstybė. Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas moka 830 tūkstančių gyventojų – rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Lietuvos dirbantieji, kurie iki šiol II pensijų kaupimo pakopoje dalyvavo tik „Sodros“ lėšomis arba nekaupė išvis, nuo šių metų pradžios pradėjo kaupti mažesne apimtimi. Numatyta, kad mėnesinės įmokos turėtų išaugti ir po 5 metų pasiekti maksimalią apimtį. Tačiau pasirinkti didesnę įmoką galima jau dabar ir tai jau padarė nemaža dalis kaupiančiųjų. Kodėl verta tai daryti?

Nuo 2020 metų sausio 1 d. Austrijoje pensininkams, turintiems 40 metų darbo stažą, minimali pensija bus padidinta nuo 995 eurų iki 1,2 tūkst. eurų. Tai ketvirtadienį pranešė šalies kancleris Sebastianas Kurzas.

Kandidatai į Prezidentus LRT studijoje rengiamuose debatuose išsakė savo planus kaip ir kiek reikėtų didinti senatvės pensijas Lietuvoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos organizuojamose ir LRT tiesiogiai transliuojamuose prezidentiniuose debatuose kandidatai rungėsi, kuris įvardins didesnę pensijos, kurią turėtų gauti Lietuvos senjorai, sumą.

Trečiadienį LRT studijoje vykusių debatų metu, kandidatai buvo vieningi – senatvės pensijos amžius Lietuvoje šiuo metu neturėtų būti didinamas.

Lietuvos paštas mobilizavo savo pajėgas, kad Lietuvos senjorai, kuriems pensijas į namus atneša laiškanešiai, jų sulauktų iki šv. Velykų ir spėtų tinkamai pasiruošti didžiajai pavasario šventei. Šiuo metu didžiajai daliai senjorų pensijos jau pristatytos, kita dalis jų turėtų sulaukti artimiausiomis dienomis. Gyventojai, savo senatvės išmokas atsiimantys pašto skyriuose, taip pat neliks nuskriausti – ir jiems pensijos bus išduotos iki švenčių.

Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiaukelę, gali susidaryti įspūdis, kad pensijų tema jau pasakyta viskas ir kažko nežinoti tiesiog neįmanoma. Visgi pensijų kaupimo pokyčiai vis dar kelia klausimų gyventojams ir jų nereikėtų drovėtis – nežinoti nėra kvaila, kvaila yra nesidomėti, kai nežinai.

Daugiau nei 40 tūkst. senjorų pastaruoju metu sulaukė didesnių nei įprasta senatvės pensijų. „Sodra“ iki kovo pabaigos perskaičiavo iki 1995 metų paskirtų neperskaičiuotų senatvės pensijų priedą už stažo metus ir atnaujino paskirtų senatvės pensijų mokėjimą tiems, kurie iki šiol gavo netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas.

Gyventojų pensijų kaupimo sąskaitas šiandien papildė dar 33,3 milijono eurų. Tiek įmokų už vasario mėnesį „Sodra“ pervedė į pensijų kaupimo fondus. Beveik trečdalį šios sumos – 9,3 milijono eurų – sudaro valstybės paskata, kuri skiriama visiems, dalyvaujantiems kaupime.

Nesvarbu, 10 ar 20 metų liko iki pensijos, daugeliui ji vis tiek atrodo kaip tolima ateitis ar sunkiai prognozuojama perspektyva. Žmonės apskritai nėra linkę tapatintis su senatve, todėl retai planuoja gyvenimą pensijoje, ypatingai, jei laiko iki pensijos liko daug. Atitinkamai sunku motyvuoti žmogų laiku, iš anksto, dalį savo pajamų atidėti tolimam gyvenimo periodui, kuris, tikėtina, vis dėlto ateis.