Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį draudžiama profesinės karo tarnybos kariams dirbti kitą darbą ir užsiimti individualia veikla, yra konstituciškai pagrįstas. Pareiškėjos teigimu, tokiu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiama Konstitucijoje įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą bei žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucijoje įtvirtintą diskreciją reglamentuoti krašto apsaugos sistemos organizavimą, privalo įstatymuose nustatyti tokį krašto apsaugos sistemos, taip pat karo tarnybos organizavimo reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta vienų pagrindinių konstitucinių vertybių - valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos - apsauga ir tinkamas valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimus, privalo paisyti iš pačios Konstitucijos 141 straipsnio ir jos 33 straipsnio 1 dalies kylančių profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimų. Konstitucinė karo tarnybos paskirtis, kario statuso ypatumai, ypatingas šios tarnybos pobūdis ir kitos svarbios aplinkybės, susijusios su valstybės gynimo ir saugumo užtikrinimu bei valstybės prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu, suponuoja įstatymų leidėjo diskreciją nustatyti ir kitokius profesinės karo tarnybos karių veiklos apribojimus.
