Kauno tarybos posėdyje meras pabrėžė, jog ataskaita parengta atsakant į klausimus, susijusius su Vietos savivaldos įstatyme numatytomis mero funkcijomis, kurias būtų galima ir praplėsti, jeigu tik aukščiausi šalies politikai išreikštų savo valią dėl tam tikrų įstatymų nuostatų pakeitimo.
„Darbai, kurie buvo atlikti pernai, - ne vien mero darbas, tai - visos komandos nuopelnas. Dar geriau planuoti savivaldybės ir savivaldos veiklą būtų galima, jeigu Lietuvos piliečiai savivaldybių merus galėtų rinkti patys. Tiesioginiams metų rinkimams pritaria ir 95 proc. vietos bendruomenių. Norėtųsi, kad meras turėtų ir administracinių galių, taip, kaip yra kaimyninėje Lenkijoje", - pristatydamas ataskaitą sakė Kauno miesto meras A. Kupčinskas.
Pasak jo, savivaldybės pačios galėtų valdyti ir savąsias teritorijas, o ne tik būti detaliųjų planų rengėjomis. Daugiau dėmesio Lietuvoje turėtų būti skiriama regionų politikai, labiau turėtų būti pasitikima savivalda ir perskirstant europinių fondų ar valstybės lėšas.
Ataskaitą pateikęs savivaldybės vadovas pasidžiaugė, kad praėjusiais metais suplanuotas Kauno miesto biudžetas ne tik buvo surinktas, bet ir viršytas maždaug 5 milijonais litų Didžiausią šios sumos dalį (284 mln. Lt) sudaro gyventojų pajamų mokestis. Kaip ir ankstesniais metais, miestui teko skolintis, tačiau bendras savivaldybės įsiskolinimas ne padidėjo, bet sumažėjo nuo 210 mln. iki 175 mln. litų. Tokių rezultatų pavyko pasiekti ir dėl savivaldybės įmonių dividendų. Pelningai dirbusios įmonės miesto biudžetui sumokėjo 14 mln. litų. Tokios politikos reikėtų laikytis ir ateityje.
Iš reikšmingiausių miestui praėjusių metų įvykių, A. Kupčinsko nuomone, išskirtini teigiami pokyčiai energetikos srityje.
„Džiaugiuosi ir tuo, kad pernai patvirtinome Kauno miesto šilumos ūkio strategiją, kurios nuostatų laikydamiesi turėtume pasiekti esminio proveržio pertvarkant svarbią visiems kauniečiams sritį. Kaip vienas iš šios strategijos įgyvendinimo pavyzdžių - nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimas į šilumos tiekimo rinką. Tiesa, tai - tik labai menkas indėlis tenkinant šiluminės energijos poreikius mieste, todėl žymaus centralizuoto šildymo kainos sumažėjimo kol kas nejuntame. Kuo greičiau reikia įgyvendinti AB „Kauno energija" planus rekonstruoti ir paleisti savo šilumos gamybos pajėgumus, kurie sukeltų realią konkurenciją tarp šilumos gamintojų.
Kaip vienas iš pasiekimų yra pajudėjusi kova su pastatų-vaiduoklių bei greta jų apleistų sklypų savininkais. Jeigu naujos kadencijos Seimui pakaks valios nepakeisti taip sunkiai iškovotos Žemės mokesčio įstatymo nuostatos, numatančios galimybę nenaudojamos žemės savininkams taikyti 4 procentų žemės mokestinės vertės tarifą, tikiu, kad per kelerius metus miestą bjaurojantys objektai turėtų išnykti", - sakė A. Kupčinskas.
Tačiau ataskaitos pateikėjas posėdyje neišvengė kritikos, kurios, kaip ir dera, pažėrė merui miesto tarybos opozicijos atstovai iš „Vieningo Kauno" koalicijos, Lietuvos liberalų sąjūdžio bei Darbo partijos frakcijų. Jiems „užkliuvo" pernelyg kuklios Kauną pasiekusių investicijų, ypač, - Europos Sąjungos finansinės paramos - sumos. Kai kurie tarybos nariai pasigedo jaunimo emigracijos sustabdymo strategijos, tarnautojų atkaklumo miestui ginant kauniečių interesus teismuose (šiuo metu Kauno miesto savivaldybė įtraukta daugiau nei į tūkstantį teisminių ginčų), buvo vardinamos ir kitos būtinos energingiau bei efektyviau spręsti problemos.
Primindamas, kad savivaldos politikų ir administracijos darbas - komandinis, Kauno meras A. Kupčinskas minėjo, jog šiais metais savivaldybė turi tęsti vystomus projektus, užtikrinti geresnę visų miestiečių gyvenimo kokybę ir stengtis kuo daugiau pritraukti į Kauną Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bei su nauda Kaunui ir kauniečiams jas investuoti.
ELTA
