Tautinių mažumų įstatymo projektu yra siekiama įtvirtinti pagrindinius tautinių mažumų teisių ir laisvių apsaugos principus. Nuo 1991 m. iki 2010 m. Tautinių mažumų įstatymas galiojo, tačiau vėliau nebuvo pratęstas ir jau šeštus metus Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos neturi teisės akto, kuris gintų jų teises ir laisves. Po ilgų diskusijų pavyko apginti šį įstatymo projektą. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė padaryti pertrauką svarstyme ir pasiūlė projekto rengėjams patobulinti įstatymo projektą, pakeičiant kai kurias sąvokas. Reikia pažymėti, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimas numatytas šios Vyriausybės programoje. Seime užregistruoti penki Tautinių mažumų įstatymo projektai, tačiau valdančioji dauguma eilinį kartą neišreiškia geros valios realiems sprendimams.

 Taip pat Komitete svarstytas Seimo nutarimas dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų suvienodinimo su mokytojų atlyginimais  nuo 2016 m. sausio 1 d., kuriuo siekiama, kad  ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogų ir mokytojų atlyginimai taptų vienodi.
„Tai būtų teisinga ir pakeltų šio darbo prestižą bei ši profesija taptų patraukli ypač šiais laikais, kai darželiai yra perpildyti. Priėmus nutarimą būtų nors iš dalies išlaikyta proporcija tarp atsakomybės, kvalifikacijos, kokia tenka ugdant mažą žmogų, ir atlyginimo už tokį darbą“, – kalbėjo Rita Tamašunienė.

Deja, ir šį pasiūlymą Komitetas atmetė  kaip „galimai prieštaraujantį Konstitucijai“. Svarbu pabrėžti, kad teisę spręsti teisės aktų atitikimą Konstitucijai pagal savo kompetenciją turi tik teismas.
Nutarimu dėl mokinio krepšelio tautinių mažumų mokyklose grąžinimo į ikikrizinį lygį siekiama, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. tautinių mažumų mokyklose mokinio krepšelio dydis taptų toks, koks buvo dar prieš krizę.

„Bendrojo ugdymo mokyklų finansavimas  pagal mokinio krepšelio metodiką jau vyksta 13 metų. Per tuos metus kito mokinio krepšelio dydis, skaičiuojamas vienam sutartiniam mokiniui. Iki 2007 metų  tautinių mažumų mokyklų mokiniams buvo skiriamas 10 procentų priedas. Nuo 2007 sausio 1 d., kai 2006 metais buvo visiškai baigta bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo reforma, tautinių mažumų mokyklų krepšeliui buvo skiriamas 21 procento priedas ugdymo planui įgyvendinti. XV Vyriausybė, vadovaujama A.Kubiliaus, 2009 metų rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklose priedą buvo sumažinusi iki 15 procentų. 2011 metais, įteisinus vienodo lietuvių kalbos egzamino reikalavimus, mokinio krepšeliui papildomai skirtas tikslinis tik 5 procentų padidinimas didesniam tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos valandų skaičiui. Šių lėšų nepakanka nei kokybiškam valstybinės kalbos mokymui, nei visam ugdymo  procesui užtikrinti“, – dėstė LLRA frakcijos seniūnė.

Komitetas nepritarė ir šiam nutarimo projektui, motyvuodamas tuo, jog vėl įžvelgia „galimą prieštaravimą Konstitucijai“. Komiteto nariai neatsižvelgė į Ritos Tamašunienės pastabas, jog šiuo metu lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų mokiniai ugdomi nevienodomis sąlygomis, žymiai skiriasi mokymosi valandų skaičius, ugdomosios medžiagos kiekis ir nieko papildomai nėra prašoma, o tik atstatyti mokinio krepšelio dydį į ikikrizinį lygį.

Nepaisant to, jog Komitetas atmetė abu projektus, LLRA frakcija vis vien ieškos galimybių pagerinti tautinių mažumų mokyklų mokinių mokymosi sąlygas bei suvienodinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimus su mokytojų atlyginimais ir pateiks šių įstatymų projektus pakartotinai.