Už Konstitucijos pataisą balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir 13 susilaikė. Kad projektas judėtų toliau, reikėjo ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų „už". Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Už Konstitucijos pataisą vieningai balsavo valdantieji socialdemokratai, „darbiečiai", „tvarkiečiai", taip pat jas parėmė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, Seimo narių mišri grupė ir didesnė dalis Liberalų sąjūdžio. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai buvo prieš ir susilaikė.
Po balsavimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas" seniūnas Petras Gražulis atskirai padėkojo liberalams, kurių didesnė dalis pakeitė poziciją ir parėmė pataisą. Anksčiau liberalai laikėsi panašios nuomonės kaip ir konservatoriai, kurie sutiktų R.Paksui leisti kandidatuoti Seimo rinkimuose, tačiau pasisako prieš galimybę jam kandidatuoti į prezidentus.
„Užteks iš R.Pakso daryti kažkokį kankinį, tegu dalyvauja Seimo rinkimuose ir įrodo savo pajėgumą rinkėjų akyse. Be to, yra praėjęs pakankamai ilgas laiko tarpas nuo apkaltos, ir yra EŽTT sprendimas, mes negalime nusisukti ir sakyti, kad neegzisutoja jokia problema. Šiuo atveju sudaryti galimybes praėjus daugiau kaip 10 metų, man atrodo, yra tikrai pakankamas laikas, per kurį žmogus gali apgalvoti savo klaidas ir bandyti įrodyti, kad jis gali dalyvauti", - BNS didžiosios dalies frakcijos atstovų balsavimą komentavo Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Konstitucijos pataisa siūloma nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų". Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
„Mes nesame prieš klausimo išsprendimą dėl Seimo nario, sulaužiusio priesaiką, galimybės kandidatuoti. Ir pasiūlytas terminas, 10 metų, iš esmės yra tinkamas. Bet teikiama Konstitucijos nuostata suformuota ydingai. Iš pirmo žvilgsnio ji tarsi kalba tik apie Seimo nario galimybę kandidatuoti, šia pataisa mes galime atverti kelią kandidatuoti ir į prezidentus praėjus 10 metų. Jei toks sumanymas, reikėjo atvirai ir parašyti. Mes buvome registravę pataisas, kurios viską teisiškai tvarkingai išsprendžia, palieka tą patį 10 metų terminą, bet apsaugo, kad tai nebūtų ir kandidatavimas į prezidentus", - pataisą kritiškai vertino Seimo salėje kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma.
Seimo narių mišrios grupės atstovas Vytautas Antanas Matulevičius ragino palaikyti pataisą ir dėl R.Pakso palikti spręsti rinkėjams. „Apkalta, mano įsitikinimu, yra grubus įsikišimas į demokratinį procesą. Ir koks tai pavojingas ginklas galėjome įsitikinti, kai išrinkus dabartinę valstybės vadovę D.Grybauskaitę neseniai buvo toks metas, kai jau buvo atsiradę galvų, kurios irgi buvo pradėjusios mąstyti, ar ir šiai prezidentei nesurengus apkaltos. Todėl aš kviečiu jus visus ištaisyti klaidą. Mes visi suprantam, kokiam politikui taikoma ši pataisa, ir žinome, kad jo vadovaujama partija įeina į valdančiąją koaliciją, vadinasi, jis gali dalyvauti valstybės valdymo procese, o dalyvauti rinkimuose - ne. Todėl raginu suteikti teisę spręsti patiems rinkėjams", - kalbėjo V.A.Matulevičius.
Konservatorius Kęstutis Masiulis tuo metu tvirtino, jog kartą sulaužius priesaiką daugiau prisiekti neturėtų būti galima. „Laikausi tokios nuostatos, kad žmogus, kuris sulaužė priesaiką, neturėtų turėti antros galimybės prisiekti, nes jis ją dar kartą gali sulaužyti. Nereikėtų iš viso suteikti tokios galimybės. Bet kadangi Teismas yra pasakęs, kad negali būti taip, kad žmogus iki gyvenimo pabaigos negali dar kartą prisiekti, ką gi, galima nustatyti kokį ilgą terminą. Bet Teismas nepasakė, kad tam žmogui reikia suteikti šansą netgi būti valstybės galva", - kalbėjo K.Masiulis.
Konstituciją siūloma keisti, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra".
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
