Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža tvirtina, kad užvakar vykusiame LJL akcininkų susirinkime duotas leidimas bendrovės valdybai parduoti visus likusius keturis laivus. Tad jūrininkams nesuprantama, su kuo bus uždirbami pinigai, jeigu bus parduoti paskutiniai keturi laivai, apie kokį „Laivininkystės" gelbėjimą ir darbą esą dar galima kalbėti.
Paklaustas, kaip LJL uždirbs, jeigu laivai bus parduoti, S. Dobilinskas atsakė: „Mes neparduodame laivų. Sprendimas priimtas tam, kad valdybai būtų atrištos rankos, kad ji galėtų priimti sprendimus. Bankas mokėjimus šiandien atidėjo, vadinasi, niekas parduoti laivų neskuba. Jeigu bankas būtų norėjęs parduoti laivus, jis nebūtų atidėjęs mokėjimų".
Pasak P. Bekėžos, valdžiai nepatinka, kad laivas „Deltuva" yra sulaikytas Klaipėdoje. Jis areštuotas pagal jūrininkų reikalavimus, nes jūrininkams krante iki šiol nėra sumokėti atlyginimai, atostoginiai, neatsiskaityta už laisvadienius.
„Daromas politinis spaudimas. Girdėjau viešai sakant, kad beveik su visais jūrininkais atsiskaityta. Tai netiesa, norima suklaidinti žmones, esą valdžia viską daro. Ji nieko nedarė daugiau kaip 5 metus, kad „Laivininkystė" būtų išgelbėta. Jūrininkams nebuvo mokami atlyginimai, mes kelerius metus aiškinome jiems, jog reikia pakentėti, kad išsaugotume darbo vietas. Jie kentėjo kelerius metus, o dabar pasakė, kad daugiau nebekentės. Lietuvos jūrininkų sąjunga yra jūrininkų teisių ir interesų gynėja. Kol nebus sumokėta jūrininkams, esantiems krante, pagal kurių ieškinį sulaikytas laivas "Deltuva", laivas neišplauks", - aiškino P. Bekėža.
Pasak jo, dar šiemet pavasarį reikėjo 5 mln. eurų, kad būtų atsiskaityta su jūrininkais, sumokėtos bendrovės skolos. Tačiau dabar buvo skirti tik 3 mln. eurų, ir, pasirodo, tik verslui, o ne dirbusiems žmonėms.
„Aišku, kur valdžia kreipia. Dabar skubotai mėgindama kažką daryti, kaltina jūrininkus ir Lietuvos jūrininkų sąjungą, esą jie žlugdo „Laivininkystę". Ne mes tai darome. Kas priimdamas sprendimą parduoti likusius 4 laivus galvoja apie bendrovės išgelbėjimą? Jie mano - parduos laivus, atsiskaitys su banku, o jūrininkams parodys špygą. To nebus. Laivai areštuoti tam, kad su jūrininkais būtų atsiskaityta. Tokiu atveju laivai bus parduodami iš varžytinių ir gauti pinigai pirmiausia bus skirti jūrininkų atlyginimams", - kalbėjo P. Bekėža.
Pasak jo, juk jokių garantijų niekas neduoda, kad panaikinus „Deltuvos" areštą ir jai išplaukus, ji nebus parduota ir pinigai atiduoti bankui. Tokiu atveju jūrininkai esą iš viso liks be atlyginimų.
„Parskraidinti įgulas iš areštuotų laivų lėktuvais būtų buvę daug pigiau nei dabar ieškoti sprendimo variantų. Suma, kuri sumokėta jūrininkams, jau siekia beveik pusę milijono eurų. Dirbu tik tris savaites. 8 mėnesius laukė, o dabar, kai taip greitai tiek sumažinome skolos sumą, prireikė areštuoti laivą, daryti įmonei nuostolius ir prievartauti, kad šiandien viskas būtų sumokėta jūrininkams. Nėra jokios logikos. Per dieną laivo užlaikymas Klaipėdoje kainuoja du kartus daugiau nei vieno jūrininko mėnesio atlyginimas. Taip kasdien kelių jūrininkų atlyginimai išeina į orą. Šiandien galvojama, kaip įmonė turėtų judėti tolyn ir kaip būtų galima uždirbti. Niekas nedaro jokių politinių spaudimų. Tiesiog kviečiu jūrininkus pamąstyti sveiku protu. Reikia realiai žiūrėti į gyvenimą. „Laivininkystė" pajamų negauna. Per tas tris savaites bendrovė negavo nė euro pajamų. Laivas „Raguva" dirba ir baigia savo komercinį frachtą, bet užsakymo naujam kroviniui dar neturi. "Deltuva" turėjo gauti užsakymą gabenti krovinį šią savaitę", - sakė S. Dobilinskas.
Anot jo, vakar turėta gauti pinigų už naują frachtą, bet tai neįvyko, nes „Deltuva" areštuota.
„Štai tokie Lietuvos jūrininkų sąjungos veiklos padariniai", - sakė bendrovės vadovas.
Jis labai stebėjosi, kad visuose kituose uostuose, kur buvo areštuoti LJL laivai, teismas uždeda areštą, teismas jį panaikina. O Lietuvoje tai daro antstolis, nereikia jokio teismo, laivas stovi neišleidžiamas iš uosto.
S. Dobilinskas tikino, kad laivo „Deltuva" įgulai yra viskas sumokėta.
„Visiems, kurie dirba laivuose, yra 100 procentų sumokėta. Kai dabar esantys krante pradės dirbti, jiems taip pat bus sumokėta. Laivai turi uždirbti pinigus. Iš ko mes galime sumokėti jūrininkams dabar? Iš mokesčių mokėtojų?" - klausė LJL vadovas.
„Labai gaila, kad lojalūs jūrininkai, dirbę kelerius metus laivuose, nors atlyginimai ir vėlavo, netrukdę procesui, dabar kaltinami, esą būtent jie skandina Lietuvos laivyną. Būtent jūrininkai dar bandė jį gelbėti, nes ta saga tęsiasi jau beveik 5 metus. Laivai be jūrininkų - tai tik metalo gabalas", - „Vakarų ekspresui" sako Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos inspektorius Lietuvoje Andrejus Černovas.
Pasak jo, jeigu jūrininkams, esantiems krante, būtų mokama nors dalis atlyginimų, jie nesijaustų diskriminuojami. Jie irgi neturi pinigų sąskaitoms apmokėti. „Jiems pasakyta, kad LJL sąskaitoje nėra pinigų, ir jie ką nori, tą tegu daro. Tai žmonės tą ir daro. Jie mato, kad kai kuro tiekėjai areštuoja laivą, jiems sumokama, kai jūrininkai areštuoja laivą, jiems sumoka. Juk visiems jūrininkams reikia maitinti savo šeimas. Siūlėme sudaryti planą, mokėti bent palaipsniui po kažkiek. Vietoj to, kad ramintų žmones, valdžia sako - ką norit, tą ir darykite. Tad žmonės kreipiasi į teismą ir kovoja teisiniu būdu", - sako A. Černovas.
„1993 metų Tarptautinė konvencija dėl jūrinių suvaržymų ir įkeitimų, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, jūrininkų, dirbusių konkrečiame laive, reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio suteikia išskirtinį teisinį statusą. Tokie reikalavimai yra prioritetiniai ir jie turi būti tenkinami pirma eile iš areštuoto ir varžytinėse parduoto laivo vertės. Kitaip tariant, būtent jūrininkai, su kuriais neatsiskaitė laivo savininkas, turi teisę pirmi atgauti uždelstus atlyginimus, nepaisant to, jog laivas galbūt turi hipotekinių suvaržymų arba yra kitų kreditorių", - teigia laivybos teisės ekspertė, advokatė Regina Derkintytė-Kaupienė.
Anot jos, LJL laivuose dirbę jūrininkai, su kuriais neatsiskaitoma jau daugiau nei pusę metų, turbūt supranta, jog kitų realių teisinių instrumentų atgauti atlyginimams nėra, todėl savo teises gina areštuodami darbdavio laivus. Juolab kad viešai yra deklaruojama itin sunki bendrovės finansinė padėtis. Tai, jog vienas po kito areštuojami LJL laivai, parodo, jog kito turto, į kurį jūrininkai galėtų nukreipti savo reikalavimus, nėra, atkreipia dėmesį advokatė. Bendrovė taip pat negali pateikti kitų adekvačių jūrininkų reikalavimų užtikrinimo priemonių.
Susiklosčiusią situaciją dėl areštuotų laivų, anot R. Dekintytės-Kaupienės, galimai išspręstų restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai yra stabdomi bet kokie išieškojimai restruktūrizavimo laikotarpiu ir bendrovė su visais kreditoriais atsiskaito pagal teismo patvirtintą planą. „Tik kyla retorinis klausimas - ar ne per vėlu? Ar bendrovė vis dar pajėgi susitarti su pagrindiniais kreditoriais ir skelbti ne bankrotą, bet restruktūrizavimą?", - retoriškai klausia laivybos teisės ekspertė.
