Kaip per ketvirtadienį surengtą spaudos konferenciją sakė R. Šimašius, balandžio 27 d. duomenimis, miesto skola siekė 356,9 mln. eurų, o liepos 9 d. - 348,4 mln. eurų. Kokia skola yra šiai dienai meras negalėjo pasakyti, bet žadėjo, kad atviri duomenys bus prieinami artimiausiu metu.
R. Šimašius teigė turįs planą miesto skolai mažinti, tačiau jis nėra toks, kad dvigubai sumažintų skolą per ketverius metus.
„Tai būtų paprasčiausiai nerealistiška, bet planas yra toks, kurio apibūdinimas būtų "kreditoriai ir vėl pasitiki Vilniaus savivaldybe", nes šiandien yra didžioji bėda, kad skola yra tokia, kurią net sunku valdyti, Vilnius skolinosi tikrai didelėmis palūkanomis, gerokai didesnėmis negu, tarkime, valstybė. Tikslas yra, kad jeigu ir būtų skolinamasi, kad būtų skolinimąsi iš tikrųjų naujiems dalykams, projektams, kurie duoda grąžos, o nėra šiaip tiesiog pravalgymui", - teigė jis.
R. Šimašius išskyrė du plano elementus: tvarkingą tvarkymąsi Vilniuje, kaštų naudų analizę, gerą savivaldybės įmonių tvarkymą bei adekvatų, sąžiningą ir teisingą nacionalinės politikos požiūrį į Vilniaus miestą.
„Visiškai nelogiška, kai vilniečiai sumoka daugiausiai mokesčių, o lieka bene mažiausiai iš visų savivaldybių", - kalbėjo meras.
Klausiamas, kokia dalis Vilniuje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atiteks sostinės biudžetui kitais metais, R. Šimašius to atsakyti negalėjo, bet patikino, kad tai bus vienas pagrindinių Seimo rudens sesijos darbų. Jis taip pat tikėjosi, kad bus nustatyta didesnė GPM dalis atsižvelgus į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą.
KT birželį išaiškino, kad kai kurios savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Anot Teismo, nesant įstatymuose įtvirtintų aiškių kriterijų, pagal kuriuos buvo nustatytos ir keičiamos savivaldybėms tenkančios GPM dalys, neaišku, ar tų savivaldybių, kurių GPM dalys pervedamos į valstybės iždo sąskaitą kitoms savivaldybėms remti, finansinė padėtis yra iš tiesų geresnė ir kiek geresnė nei remiamų savivaldybių.
Po šių išvadų Vilniaus miesto meras R. Šimašius pareiškė, kad Seimas sostinei turėtų skirti didesnę GPM dalį. Vilniui šiuo metu paliekama 48 proc. čia surenkamo GPM, Kaunui - 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., visoms kitoms savivaldybėms - po 100 proc. Tiesa, kai kurie mokesčių ekspertai neatmetė, kad dėl Vilniui tenkančios didesnės GPM dalies gali atsirasti naujų mokesčių.
