Tokį sprendimą VAT teisėjų kolegija priėmė nustačiusi, kad nors kaltinamasis panaudojo kito Seimo nario pažymėjimą, už jį užsiregistravo registracijos protokole, jo vardu balsavo už įvairių įstatymų projektus, tačiau byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad A. Sacharuko veiksmus galima laikyti nusikalstamais. Konstatuota, kad kaltinime pateiktų A. Sacharuko atliktų veiksmų teisinis vertinimas yra nepagrįstas.
A.Sacharukui buvo pateikti kaltinimai dėl neteisėto dokumento klastojimo, laikymo ir panaudojimo - L. Karaliaus pažymėjimo (kortelės) paėmimo jam išvykus atostogų. Teismas nuosprendyje pažymi, kad L. Karalius savo pažymėjimą paliko frakcijoje po to (planavo išvykti atostogų), kai Seimo posėdžiuose svarstyti klausimai buvo aptarti ir nutarta, kaip bus už juos balsuojama plenariniuose posėdžiuose. L. Karalius pažymėjimą paliko tam, kad vienas iš frakcijos narių už jį nubalsuotų. Todėl teismas nustatė, kad L. Karalius davė leidimą naudotis jo dokumentu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad minėtas dokumentas buvo neteisėtai įgytas, laikomas ar panaudojamas.
Vilniaus apygardos teismas pasisakė, kad teismų praktikoje formalus dokumento panaudojimo neteisėtumas, nesant nusikalstamai veikai reikalingo pavojingumo lygio, nenustačius atitinkamo dydžio žalos ar kitokių esminių neigiamų pasekmių, negali būti laikomas nusikalstamu, užtraukiančiu baudžiamąją atsakomybę.
Be to, A. Sacharukas buvo kaltinamas suklastojęs dokumentus - balsuodamas už L. Karalių suklastojo Lietuvos Respublikos Seimo narių elektroninio balsavimo ir elektroninės registracijos protokolus, padarydamas didelę žalą Lietuvos valstybei. Teismo nuomone, kaltinamasis neturėjo jokios tiesioginės tyčios klastoti duomenis apie L. Karaliaus balsavimą ir dalyvavimą posėdžiuose, nes jis žinojo L. Karaliaus, kaip Seimo nario, poziciją dėl svarstomų klausimų.
Teismas pažymi, kad sprendimai, dėl kurių balsuota, buvo priimti balsų dauguma ir vieno Seimo nario balsavimas esminės reikšmės negalėjo turėti. Pateiktuose kaltinimuose tvirtinta, kad valstybei buvo padaryta didelė žala, tačiau teismas to nenustatė teigdamas, kad nebuvo iškreipta Seimo nario pozicija, už kurį buvo balsuojama. Sprendimams reikšmės neturėjo ir tai, kad buvo balsuojama už kitą Seimo narį ir šie sprendimai dėl šios situacijos nėra pripažinti neteisėtais. Nebuvo organizuojamas naujas balsavimas, dėl to Seimo darbas sutrikdytas nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl šių veiksmų valstybei buvo padaryta žala.
Teismas taip pat pasisakė ir dėl A. Sacharukui pateiktų kaltinimų piktnaudžiavus tarnybine padėtimi. Nuosprendyje pažymima, kad kaltinamasis nenumatė ir nesiekė padaryti didelę žalą valstybei, savo veiksmais nesiekė pakeisti Seimo priimamų sprendimų ar pateikti melagingus duomenis apie Seimo nario, už kurį buvo balsuojama, poziciją. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo statute numatyta atsakomybė už nesąžiningą balsavimą, todėl papildomas šios veikos kriminalizavimas būtų nepagrįstas ir perteklinis.
Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.
