Šįkart į renginį su istoriniais XIV a. riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo vaidmuo inscenizacijoje teks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majorui Donatui Mazurkevičiui.
Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyvens viduramžiškoje stovykloje, kausis riterių turnyruose, turės galimybę apsižvalgyti po tikrą viduramžių amatų turgų, taip pat dalyvaus pagrindiniame šventės renginyje - Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikys ir gausios lietuvių kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliks lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę. Lietuvos karius šiemet atstovaus net keturios skirtingos mūšio vėliavos.
Pranešime rašoma, kad liepos 18 d., šeštadienį, Lietuvos karius ir kitus atstovus lankys krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Vėliau jis stebės Žalgirio mūšio inscenizaciją.
ELTA primena, kad Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010 m., mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas mjr. D. Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
