Kaip Eltą informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas, Lietuvą derybose atstovaus viceministras Elvinas Jankevičius.
„Vyks diskusijos dėl konkrečių skaičių. Maksimali programa yra tuos skaičius nustatyti, bet, ar taip nutiks, niekas nežino", - sakė T. Beržinskas.
Birželio 26 d. posėdžiavę ES šalių vadovai sutarė, kad Bendrijos šalys savanoriškai, o ne pagal nustatytas kvotas, priims 60 tūkst. pabėgėlių: 40 tūkst. šiuo metu Graikijoje ir Italijoje esančių migrantų ir dar 20 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių. Vengrijai, Bulgarijai ir Didžiajai Britanijai padaryta išimtis - šios šalys pabėgėlių perkėlimo programoje galės nedalyvauti.
Kokiais kriterijais vadovaujantis šalys dalysis migrantus kol kas neaišku. Neoficialiais duomenimis, pirmininkavimą ES tarybai perėmęs Liuksemburgas pabėgėlius siūlo dalinti atsižvelgiant į priimančios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį ir gyventojų skaičių, taip pat taikyti "išlyginamojo procento" kriterijų. Premjeras Algirdas Butkevičius liepos pradžioje teigė, kad Lietuvai greičiausiai teks priimti daugiau nei 250 pabėgėlių.
„Lietuva pasiryžusi solidarizuotis su kitomis ES valstybėmis ir iš tikrųjų priimti žmones, kuriems reikia pagalbos, tačiau reikia atsižvelgti į realias šalies galimybes ir tie įsipareigojimai turi būti savanoriški", - Eltai sakė T. Beržinskas.
Pagal ankstesnį Europos Komisijos (EK) pasiūlytą planą, kuriame buvo numatytos privalomos kvotų sistemos, Lietuva iš viso turėjo priimti 710 pabėgėlių: 201 asmenį iš Graikijos bei 302 žmones iš Italijos laikinam apgyvendinimui, taip pat 207 migrantus iš trečiųjų šalių nuolatiniam apgyvendinimui. Kvota, kuriai pasipriešino Vidurio ir Rytų Europos šalys, buvo skaičiuojama įvertinant keturis kriterijus: gyventojų skaičių valstybėje, šalies BVP dydį, nedarbo lygį ir 2010-2014 m. apsvarstytų prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių bei įsileistų imigrantų skaičių.
