Jie prašo KT ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso 157 straipsnis, nenustatydamas draudimo ar nenumatydamas kokių nors papildomų kriterijų, neleidžiančių neribotam laikui nuo pareigų nušalinti tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja teisinės valstybės principui, Konstitucijos viršenybės principui, Konstitucijos nuostatoms, jog Lietuvos valstybė - demokratinė respublika, Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, Konstitucijos nuostatai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai.
Parlamentarų nuomone, yra akivaizdu, kad demokratinė visuomenė negali turėti jokio pagrįsto ir teisėto tikslo neleisti eiti tiesiogiai išrinktam valstybės politikui pareigų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu ar apsauga, kuris yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nes toks asmuo nelaikytinas padariusiu nusikalstamą veiką, kol įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl tokios veikos padarymo.
„Todėl abejotina, ar konstitucinės teisės į darbą apribojimas - neleidimas tiesioginiuose rinkimuose išrinktam valstybės politikui eiti savo pareigų yra proporcingas demokratinės visuomenės tikslui apsaugoti valstybę nuo galimos nusikalstamos veikos ar kitų pavojingų pažeidimų padarinių", - rašoma kreipimesi į KT.
Kreipimosi iniciatorių nuomone, kad ir koks būtų nusikalstamos veikos, dėl kurios atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, pobūdis, demokratinėje visuomenėje nėra ir negali būti pagrįstas interesas bei tikslas tiesiogiai išrinktą valstybės politiką, kuris yra sudėtinė valstybės valdymo ar savivaldos dalis, kurio atžvilgiu yra atliekamas toks tyrimas, nušalinti nuo pareigų.
„Tokio tyrimo pradėjimas ir atlikimas nereiškia, kad asmuo iš tiesų yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Asmens, kuris tiesiogiai išrinktas valstybės politiku, kurio atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, nušalinimas nuo pareigų vertintinas kaip neproporcingas", - mano parlamentarų grupė.
Jų įsitikinimu, pagal Konstituciją įstatymais ir kitais teisės aktais negalima nustatyti "tokių kitų reikalavimų (sąlygų), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos), kuriuos turi atitikti asmuo, kad galėtų būti renkamas valstybės politiku ir galėtų vykdyti savo pareigas užtikrindamas visavertį valstybės valdymo ir savivaldos funkcionavimą".
