Vėliavos pakėlimo ceremonijos metu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kariai nuleis Pilies bokšte 2012 metais plevėsavusią vėliavą ir skambant Lietuvos Respublikos himnui ir aidint trims ginklų salvėms, skiriamoms Lietuvai – Tėvynei, Vilniui – Lietuvos sostinei ir Lietuvos Laisvės simboliui – Lietuvos trispalvei, pakels naują vėliavą 2013 metams.
Gedimino bokšte plazdėjusi vėliava tradiciškai perduodama vienai Lietuvos mokyklų. Šiais metais vėliava bus įteikta Pasvalio rajono Saločių Antano Poškos vidurinei mokyklai. Vėliavą priims Antano Poškaus vidurinės mokyklos direktorė Laima Jankauskienė ir į ceremoniją atvyksiantys kiti mokyklos atstovai.
Po ceremonijos Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai Gedimino kalne uždegs laužą ir pakvies ceremonijos svečius ir dalyvius pasivaišinti kareiviška arbata.
Pirmą kartą Lietuvos trispalvė Gedimino pilies bokšte buvo iškelta 1919 metų sausio 1 d. Tąkart trispalvę, kaip laisvos šalies simbolį, iškėlė Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, o po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himną. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė: karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.
Deja, tąkart iškelta Lietuvos trispalvė plevėsavo neilgai. 1919 m. sausio 6 d. Vilnių užėmę bolševikai nuo trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrą kartą Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920 m. rugpjūčio 26 d., kai į Vilnių sugrįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau tų pačių metų spalio 9 d. Vilnių užgrobė „želigovskininkai“ ir lietuvišką trispalvė vėl buvo nuplėšta.
Trečią kartą Lietuvos trispalvė iškelta virš Gedimino bokšto 1939 spalio 29 d., Lietuvai atgavus Vilnių. Pirmajam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pėstininkų pulkui buvo suteikta didžiulė garbė – Gedimino pilies bokšte iškelti Lietuvos vėliavą. Varpai skambėjo tol, ko šaudė patrankos. Po vėliavos pagerbimo, garbės kuopa, palikusi prie vėliavos garbės sargybą, nulipo nuo kalno į Katedros aikštę ir atstojo į bendrą rikiuotę.
I pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulko vadas pulkininkas Leonas Gustaitis Vilniaus rinktinės vadui atraportavo: „Pakėliau vėliavą Gedimino kalne, pastačiau garbės sargybą ir pabrėžiau, kad kol Gedimino pulkas yra Vilniuje, tol Trispalvė vėliava čia laisvai plevėsuos“. Tačiau ir tuomet vėliava neilgai plevėsavo. Prasidėjo gūdūs sovietmečio metai be Lietuvos trispalvės.
Ketvirtą kartą vėliavą Gedimino kalno pilies bokšte 1944 m. balandžio 5 d. iškėlė Lietuvos vietinės rinktinės 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto P. Grebliausko. 1944 m. vasario 16 d. Lietuvos vietinės rinktinės vadas generolas leitenantas P. Plechavičius Lietuvos žmones informavo apie lietuviško kovinio junginio formavimą iš lietuvių-savanorių, pavadintą Lietuvos vietine rinktine. 1944 m. kovo 20 d. buvo suformuota Lietuvos vietinė rinktinė iš 19500 karių savanorių ir 2000 kariūnų iš karo mokyklos Marijampolėje. Lietuvos vietinės rinktinės iškelta trispalvė plevėsavo iki 1944 m. gegužės 15 d.
Penktą kartą Lietuvos trispalvė virš Gedimino bokšto iškelta tik 1988 m. spalio 7 d. ir nuo to laiko tebeplevėsuoja iki šiol.
Prisimenant ir pagerbiant savanorių žygdarbį, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kiekvienais metais Gedimino kalno bokšte rengiama vėliavos pakėlimo ceremonija.