Derybose dėl 2014-2020 m. ES biudžeto Prezidentė derasi dėl beveik 40 milijardų litų finansinės paramos Lietuvai, panašios kaip gauta 2007-2013 m. Valstybės vadovė pabrėžė, kad mūsų šaliai yra svarbiausias žemės ūkio, struktūrinių fondų ir Ignalinos AE uždarymo finansavimas, todėl siekia naudingiausio bendro finansinio paketo.
Lietuva, Latvija ir Estija laikosi bendros pozicijos dėl ES žemės ūkio ir struktūrinės paramos. Visos trys valstybės kartu siekia, kad tiesioginės išmokos jų ūkininkams greičiau artėtų prie ES vidurkio ir Baltijos šalims nebūtų taikomi griežti struktūrinėms paramos apribojimai.
Pasak Prezidentės, Baltijos valstybėms, kurių ekonomika labiausiai nukentėjo nuo krizės ir, kurios gauna pačią mažiausią paramą, turėtų būti pritaikyta išimtis taikant struktūrinės paramos apribojimus.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad regiono energetinio savarankiškumo užtikrinimui yra ypač aktuali Europos infrastruktūros tinklų priemonė. Tai naujas finansinis instrumentas, kurio nebuvo ankstesniame, 2007 - 2013 m. ES biudžete.
Pasak valstybės vadovės, Lietuva derybose sieks, kad naujajame biudžete strateginiams Lietuvos ir viso regiono energetinių jungčių projektams būtų užtikrinta pakankama finansinė parama. Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimas, Prezidentės teigimu, yra visos ES politinis tikslas.
Skirstant ES paramą, pasak šalies vadovės, būtina objektyviai įvertinti kiekvienos ES narės specifiką, ekonominės krizės poveikį, šalies pastangas tvarkant finansus, gebėjimus įsisavinti paramą ir tinkamai suderinti visų 27 valstybių interesus.
Prezidentės spaudos tarnyba
