Siūlomose priemonėse numatoma griežtinti euro zonos bankų kontrolę, jų priežiūrą perduoti Europos centriniam bankui, sukurti naują finansinį mechanizmą euro zonos problemoms spręsti ir stiprinti ekonominės politikos koordinavimą. Galutinis sprendimas dėl šių priemonių turėtų būti priimtas ES Vadovų Taryboje gruodį.
ES viršūnių taryboje dalyvaujanti šalies vadovė pabrėžė, kad jokie nauji finansiniai mechanizmai ar priemonės krizei euro zonoje spręsti neturėtų daryti įtakos 2014-2020 m. ES finansinei perspektyvai.
„Kad ir kokie būtų kuriami nauji finansiniai instrumentai euro zonos šalių problemoms spręsti, tai neturi būti daroma bendro daugiamečio ES biudžeto sąskaita", - sakė Prezidentė.
Numatytos priemonės bus privalomos euro zonos valstybėms. Jei norės, ne euro zonos šalys taip pat galės prisijungti.
Pasak Prezidentės, Lietuva yra suinteresuota, kad euro zonos problemos būtų sprendžiamos sparčiai ir veiksmingai, nes nuo to priklauso ir Lietuvos ekonomika, todėl palaiko visas ES priemones, kurios padės efektyviai įveikti krizę. Tačiau, šalies vadovės teigimu, Lietuva nesijungs prie jokių naujų instrumentų, kol nebus žinomos visos sąlygos ir detalės.
Valstybės vadovė taip pat pabrėžė, jog negali būti didinami skirtumai tarp euro zonos ir ne euro zonos šalių ir iškraipomi ES vieningos rinkos principai.
Prezidentės spaudos tarnyba
