„Šita idėja yra realizacijos stadijoje, bet ji negali būti realizuota jau paskelbtuose konkursuose. Naujai skelbiamuose konkursuose bus bandoma įdėti ir apskundimo tvarką. Mes galvojame, jog tą galėtų padaryti perkančioji organizacija. Jei teisininkai pasakys, kad to negalima padaryti (be teisės aktų pakeitimų - BNS), ieškosime kitų teisinių būdų", - BNS sakė Rimantas Sinkevičius.
Jo teigimu, siūloma, kad perkančioji organizacija į didelės vertės pirkimo sąlygas įtrauktų nuostatą, jog jas teismui skundžianti įmonė turėtų mokėti užstatą, kurio neatgautų, pralaimėjusi teismą. Anot R.Sinkevičiaus, užstatas būtų skaičiuojamas procentine išraiška nuo projekto vertės, tačiau ši nuostata nėra galutinė.
„Primiausia žiūrime, ką galime padaryti operatyviau ir greičiau. Tokios teisinės galimybes nepagrįstam skundimui turi būti apribotos. Aišku, negalima uždrausti visiškai apskųsti projekto, nes tada nereikės ir konkursų skelbti. Apskundimas turi būti įmanomas, bet jis turi būti ne veltui", - BNS kalbėjo ministras.
Bendrovės „Latvijas tilti" ir „Kauno keliai" teismui apskundė Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkurso sąlygas, nors jame nė viena jų nedalyvavo. Lietuvos apeliacinis teismas balandį laikinai sustabdė 90 mln. eurų vertės konkursą.
„Latvijas tilti" valdybos pirmininkas Genadijus Kamkalovas BNS sakė, jog konkurso sąlygos ribojo konkurenciją ir sudarė galimybes jame dalyvauti tik kelioms įmonėms. Be to, anot jo, konkurenciją varžo ir kelio statybos bei elektros linijos perkėlimo dalių neišskaidymas.
„Mes esame įsitikinę, kad pirkimo sąlygos buvo suformuotos tokiu būdu, jog tik kelios įmonės galėtų jame dalyvauti, išstumiant kitas įmones, kurios turėtų galimybę ir pajėgumus atlikti kontraktą. Pirkimo sąlygos taip pat verčia skirtingų krypčių bendroves susivienyti tik dėl to, kad būtų galima pateikti pasiūlymą. Tokios priverstinės vedybos yra visiškai nereikalingos ir stipriai padidina rizikas, susijusias su projektu", - tvirtino G.Kamkalovas.
Anot jo, bendrovė stengėsi konkurso sąlygų problemas spręsti su Vilniaus savivaldybe, tačiau ji bendradarbiauti nepanoro ir atsakymus į klausimus pateikdavo retai, todėl teko kreiptis į teismą, jau pasibaigus konkursui.
„Prieš kreipdamiesi į teismą, mes paprašėme užsakovų pakeisti savo poziciją ir suteikti mums bent šiek tiek paaiškinimų. Bet vėlgi mes nesulaukėme atsakymo, todėl mes neturėjome kitos išeities, kaip ginčyti tokius užsakovo veiksmus teisme", - BNS teigė G.Kamkalovas.
Pasak jo, be to, 43 dienų pasiūlymo pateikimo terminas buvo per trumpas, konkurso sąlygose miglotai nurodoma, ar leidžiama rangovams remtis subrangovų pajėgumais, pateikiant pasiūlymus, kai kurios kitos sąlygos buvo perdėtos arba visai nereikalingos.
„Kauno kelių" projektų vadovas Tauras Jakilaitis BNS sakė, jog konkurse buvo padaryta įstatymų pažeidimų. Jo teigimu, konkursuose negali būti sudaromos sąlygos išskirtinai tam tikram rangovui.
„Turėtų gauti galimybę visi ūkio subjektai dalyvauti konkursuose ir tai nėra asmeniškumai. Negali būti sudaromos sąlygos išskirtinai kažkam ar privilegijuotai, ar dar kitais motyvais. Pozicija turi būti visiškai skaidri", - sakė T.Jakilaitis.
Jis nekomentavo, ar įmonė ketino dalyvauti konkurse kartu su „Latvijas tilti" - bendrovės kartu statė Vilniaus Geležinio vilko gatvės estakadą Vilniuje, baigia statyti Panemunės aplinkkelį ir stato dviejų lygių sankryžą su geležinkeliu Klaipėdos uoste.
„Kol kas tai tegul būna verslo partnerių reikalai, manau, kad jūs greitu metu viską sužinosite. Nuo komentarų kol kas susilaikome, kol vyksta tyrimas ir nėra išaiškinimo", - kalbėjo T.Jakilaitis.
Asociacijos „Lietuvos keliai" vadovas Rimvydas Gradauskas BNS anksčiau tvirtino, jog konkurso stabdymas, kai teismui jo sąlygas apskundžia jame nedalyvaujančios bendrovės, yra nešvari konkurencija.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
