Už atitinkamus Miškų įstatymo pakeitimus ketvirtadienį balsavo 79 Seimo nariai,prieš- 5,o susilaikė16 parlamentarų.
Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino, Seimas neturi nurodinėti, koks verslas pirmiausia galėtų įsigyti valstybinės medienos.
„Seimas pasielgė labai teisingai - atsisakėme tų nuostatų, dėl kurių didieji verslo atstovai norėjo, kad jie pirmi pirktų medį", - BNS teigė A.Salamakinas.
Tačiau Seimas priėmė pataisą, kad valstybės siekis yra kuo daugiau medienos perdirbti Lietuvoje ir ja aprūpinti šalies pramonę.
„Aplinkos ministras savo įsakymu gali nustatyti medienos pirkimo taisykles", - teigė A.Salamakinas.
Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Artūras Skardžius piktinosi, kad pataisos nenaudingos Lietuvos medienos verslui:„Turime šalies ūkiui duoti didesnę pridėtinę vertę, o ne išvežti žaliavą. Miškų institutas suskaičiavęs, kad vienas kubinis metras išvežamos žaliavos sukuria beveik 15 eurų pridėtinės vertės, o perdirbtos medienos kubas - 230 eurų".
Lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys MichalasMackevičius suabejojo, ar įstatymas paskatins didesnį medienos perdirbimą ir gamybą:"Kas gali garantuoti, jeigu iš urėdijos medieną perdirbėjai nupirks pigiau ir sėkmingai parduos kaip žaliavą į tą patį užsienį. Urėdija patirs didelių nuostolių, o mokesčiai, darbo vietų, kurių tikimasi iš produkcijos gamybos, paprasčiausiai nebus".
Seimas taip pat priėmė pataisą, pagal kurią Lietuvoje veiks 42 miškų urėdijos - jų skaičiaus negalės keisti kiekvienas naujas generalinis miškų urėdas. Tiek urėdijų veikia ir dabar.
Pasak Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos, urėdijų skaičiaus įtvirtinimas įstatyme „suteiktų neblogą stabilumą dabar esančių urėdijų veiklai, nebeliktų nuolatinių gąsdinimų, kad Aplinkos ministerija sumanė tiek ar tiek jų sumažinti".
„Žinoma, jeigu iškiltų objektyvus poreikis sumažinti, tai turėtų Vyriausybė ateiti į Seimą ir siūlyti, kad būtų ne 42, o kažkiek mažiau. Be rimto reikalo, žinoma, su tokiais siūlymais nevaikščiotų", - teigė parlamentaras.
Tuo tarpu liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis pareiškė, kad urėdijų skaičiaus nustatymas „sukuria precedentą".
„Pagal šį precedentą mes turėtume nustatyti, kiek mokyklų Lietuvoje, konkretų skaičių. Sveikatos įstatyme turėtume nustatyti, kiek ligoninių turi būti, o kultūros reglamentuojančiuose įstatymuose, kiek bibliotekų. Kolegos, kokį mes neigiamą precedentą kuriame, uzurpuodami vykdomosios valdžios funkcijas ir kartu užkirsdami kelią Vyriausybės reformoms, kuri pati ketina reorganizuoti, mažinant mokesčių mokėtojų išlaidas šitam urėdijų valdymui", - teigė E.Masiulis.
BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS" sutikimo draudžiama
