Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė tai numatančioms Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisoms.
„Didinant administracinę atsakomybę už neteisėtą uniformos ar jos dalių dėvėjimą siekiama mažinti galimybes kitų valstybių karinių pajėgų atstovams, dėvintiems uniformas be atpažinimo ženklų, nelegaliam veikimui taikos metu", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Teisės aktų pakeitimais taip pat siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose būtų teikiamos pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, įtrauktos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą. Tikimasi, kad taip pagerėtų kariams sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Projektais siūloma sudaryti galimybę krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose teikti sveikatos priežiūros paslaugas Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnams, sudaryti sąlygas sužeistus karius gydyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Numatoma nustatyti, kad karių, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmokėtų valstybė.
Taip pat ketinama suderinti kompensacijas, mokamas kariui žuvus ar mirus, ar sutrikus jo sveikatai, dydžius su kitų statutinių institucijų pareigūnams ir statutiniams valstybės tarnautojams nustatytais dydžiais; siekiama atsisakyti žūties atveju mokamos kompensacijos ribinių dydžių.
Pagal svarstomas nuostatas, profesinės karo tarnybos kariais negalėtų būti asmenys atlikę laisvės atėmimo bausmę ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.
Įstatymo lygmeniu siekiama įtvirtinti įgaliojimą Vyriausybei nustatyti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio apmokėjimo sąlygas, maitinimo išlaidų, piniginės kompensacijos mokėjimo kariams tvarką, galimybę pasitelkti Lietuvos kariuomenę neutralizuojant sprogmenis.
Po svarstymo už naujas nuostatas balsavo 70 Seimo narių, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Tam, kad teisės aktų pakeitimai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.
