„Šiandien jau esame labai konkrečiame kelyje, ir Vyriausybei priėmus sprendimą, prasidės labai praktiniai veiksmai, susiję su logistiniais ir pasirengimo išėjimui klausimais“, – sakė ji.
Pasak ministrės, karių išvedimas iš Goro provincijos reiškia, kad iki 2013 m. pabaigos atsakomybė už provincijos saugumą bus visiškai perduota Afganistano nacionalinio saugumo pajėgoms, kurios visas saugumo operacijas vykdys savarankiškai.
„Jau kuris laikas karinę veiklą provincijoje koncentruojame į Afganistano nacionalinio saugumo pajėgų apmokymą ir konsultacijas“, – pažymėjo R. Juknevičienė.
Goro provincijoje visiškai neliks Lietuvos karių, tačiau Lietuvos kariai ir po 2013 m. pabaigos toliau tarnaus kitose Afganistano vietose. Toliau bus tęsiamas dalyvavimas su Specialiųjų operacijų pajėgų vienetu, Kandahare toliau veiks Oro pajėgų mokymo grupė; NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (angl. ISAF) štabuose tarnaus mažesnis skaičius Lietuvos karininkų; iki 2014 m. pabaigos Lietuvos specialiosios misijos apsaugos grupė tęs veiklą Kabule; šlaikysime mažesnį Nacionalinį paramos elementą Kabule ir Kandahare.
„Dėl gynybos biudžeto dydžio ir dėl PAG uždarymo kaštų 2014 m. neplanuojame dalyvauti naujose kokiose nors naujose ISAF misijose“, – sakė ministrė.
Jos teigimu, išvesti karius iš Afganistano siūloma dabar todėl, kad Gore jau kurį laiką stebimas progresas. „Šį lapkritį baigsime provincijos policijos apmokymą. Be to, neseniai afganai padidino savo karines pajėgas Goro provincijoje – papildomai dislokuoti 400 Afganistano nacionalinės armijos karių. Jau dabar afganai prisiima vis didesnę atsakomybę už saugumą provincijoje“, –kalbėjo R. Juknevičienė.
Ji akcentavo, kad Čikagoje vykusiame NATO viršūnių susitikime buvo priimta deklaracija, kurioje Aljansas įvertino, kad atsakomybės perdavimo procesas Afganistane vyksta sėkmingai.
Be to, Afganistano valdžios vertinimu, Goro provincijoje esančios Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos greitu metu bus pasiruošusios perimti atsakomybę už savo saugumą visoje provincijos teritorijoje. Tą deklaravo ir patys afganistaniečiai, įtraukę Goro provinciją į antrąjį atsakomybės perdavimo proceso etapą.
„Kitos ISAF šalys taip pat planuoja pasitraukti iš Afganistano panašiu metu, o tokį sprendimą leido priimti nuoseklus darbas rengiant afganų pajėgas, jų pasiekimai ir pasiruošimas užtikrinti savo šalies saugumą“, – sakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos karių dalyvavimas didžiausioje NATO operacijoje kariuomenei davė neįkainojamos patirties, o misija Afganistane aiškiai parodė, kad Lietuva yra lygiavertė ir atsakinga NATO narė. „Lietuvos kariuomenė – patikima ir vertinama Aljanso dalis“, – teigė R. Juknevičienė.
Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos kariuomenės štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis sakė, kad Lietuvos karių išvedimas iš Goro provincijos ir stovyklos Čagčarane uždarymas bus sudėtinga operacija. „PAG stovykla buvo statoma ir tobulinama palaipsniui per kelis metus, o jos uždarymas ir išėjimas iš provincijos vyks per sąlyginai trumpą laiką. Tai bus iššūkis, nes mes išeiname ne vieni, mūsų veiksmai turės būti derinami su sąjungininkais,“ – sakė brg. gen. V. Tamošaitis. Pasak generolo, kol kas dar vyksta išvedimo operacijos plano detalizavimas.
Ruošdamiesi misijos pabaigai kariai vykdys visas jiems pavestas užduotis, daugiausia dėmesio skirdami patariamajai funkcijai.
Lietuvos kariuomenė Afganistane dalyvauja nuo 2002 m. 2005 m. Lietuva prisiėmė įsipareigojimą vadovauti Provincijos atkūrimo grupei Afganistano Goro provincijoje, kurios veikloje kartu dalyvauja Lietuvos kariuomenės daliniai ir LR Užsienio reikalų ministerijos įsteigtos Specialiosios misijos Afganistanui civiliai ekspertai.
Goro provincijos atkūrimo grupės stovykloje Čagčarane kartu su Lietuvos kariais ir civiliais tarnauja ir dirba Gruzijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Suomijos, Čekijos, Ukrainos, Kroatijos ir Bulgarijos atstovai.
Šiuo metu Afganistane dislokuota apie 260 Lietuvos karių.
