Prie paminklinio akmens netoli Seimo rūmų susirinkusiems žmonėms Seimo Pirmininkė priminė, kad 1991 metai Lietuvai ir jos žmonėms buvo ypatingi, o rugpjūčio pabaigoje būtent šioje vietoje nuaidėjo vieni iš paskutiniųjų sovietų okupacinės kariuomenės šūvių, kuriais vienuolika Lietuvos savanorių buvo sužeista, o Artūras Sakalauskas paaukojo savo gyvybę.
„Paskutinę rugpjūčio savaitę artėjant rudeniui prisimename Lietuvai ypatingus 1991-uosius metus. Tuomet, kai nepriklausoma valstybė jau stojosi ant kojų, tačiau mūsų žemę vis dar trypė svetimos valstybės kareiviai. Būtent čia buvo pralietas ir paskutinis kraujas, nukrito paskutinis kraujo – Artūro Sakalausko kraujo – lašas“, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė prisiminė ir kitus lietuvių tautos didvyrius, kritusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
„Jeigu mes šiandien esam kaip laisva tauta ir laisva valstybė, tai – pirmiausiai – laisvės gynėjų nuopelnas. O visų pirmiausiai – laisvės aukų: Sausio 13-ąją nužudytos Loretos ir kitų gynėjų, liepos 31-ąją nužudytų muitininikų, rugpjūčio 21-ąją nužudyto Artūro Sakalausko. Už nepriklausomybę padėjusieji savo galvas buvo, yra ir bus mūsų tautos didvyriai“, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad nužudytųjų artimųjų tuomet patirtas skausmas neišdyla ir šiandien, tačiau jis taip pat ir tampa viltimi ir toliau kurti laisvą Lietuvą, už kurią mes visi kovojome.
Kreipdamasi į A. Sakalausko mamą, I. Degutienė sakė: „Būkite tokia tvirta ir stipri, kokios buvo ir kitos dzūkės ir visos Lietuvos mamos, kurios savo vaikams įskiepijo meilę Lietuvai ir ryžtą už ją paaukoti net savo gyvybę. Žemai lenkiuosi prieš visus kovojusius ir kritusius už Lietuvos laisvę“.
