„Tarptautinės bendruomenės dėmesio stoka sudaro galimybes nesaugių atominių elektrinių statyboms prie Europos Sąjungos sienų. Todėl Europos Sąjunga turi rasti receptą, kaip paskatinti kaimynines valstybes artimiau bendradarbiauti branduolinės saugos klausimais. Galbūt viena iš priemonių – apsvarstyti elektros energijos importo iš trečiųjų valstybių apribojimo galimybę, jeigu kaimyninės valstybės nesilaikys tarptautinių branduolinės saugos standartų“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad branduolinė sauga yra atskirų valstybių sienas peržengiantis iššūkis, todėl klausimas dėl Kaliningrado ir Baltarusijos jėgainių negali likti vien tik Lietuvos dėmesio centre.
„Branduolinės saugos standartai negali būti amerikietiški, europietiški, japoniški ar rusiški. Jie yra universalūs“, – sakė I. Degutienė.
Lietuvos Seimo Pirmininkė įvardijo ir priežastis, dėl kurių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomos atominės elektrinės gali pakenkti viso regiono saugumui.
„Juk nei Rusija, nei Baltarusija nėra pateikusios būsimų branduolinių jėgainių poveikio aplinkai vertinimo, o šiuo metu vykstantį dvišalį Lietuvos susirašinėjimą su abiem valstybėm dėl poveikio aplinkai vertinimo ir tarptautinėse konvencijose numatytų procedūrų laikymosi galima įvardinti kaip tuščią laiko gaišimą, nes atsakymų negaunama. Dažnai taip pat nutylima, kad abi elektrines stato Rusijos valstybinė kompanija „Rosatom“, kuri jose planuoja įdiegti iki šiol praktikoje dar neišbandytus reaktorius“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, tokie faktai turėtų kelti nerimą ne tik Lietuvai, bet ir visoms regiono bei visos ES valstybėms.
„Taip pat nerimą kelia ir žinios, kad už Baltarusijos atominės elektrinės saugą bus atsakinga Rusija, o „Rosatom“ prasitaria, kad Baltarusijos atominei elektrinei garantiją suteiks vos dvejiem metams – visai kaip šaldytuvui ar televizoriui“, – sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė atkreipė dėmesį, kad abi jėgaines numatoma aušinti dviejų didžiausių Lietuvos upių vandeniu, kuris vėliau įsilieja į Baltijos jūrą, kuria vėliau bus gabenamos ir branduolinės atliekos ir kuri skalauja beveik visų NB8 valstybių krantus.
„Kaliningrado atominę elektrinę yra numatyta aušinti didžiausios Lietuvos upės Nemuno vandeniu, tačiau iki šiol nėra pateikti skaičiavimai dėl rezervinio vandens kaupimo būdo ir jo pakankamumo avarijos atveju. Taip pat ir būsima Baltarusijos atominė elektrinė bus aušinama antros pagal dydį Lietuvos upės Neries vandeniu, tačiau vis dar nėra aiškus šios elektrinės galimas poveikis Neries upei, aplinkinėms teritorijoms ir gyventojams tiek normaliomis AE eksploatacijos sąlygomis, tiek įvykus didelio masto avarijai“, – sakė I. Degutienė.
Kiekvieną rugpjūtį rengiamame tradicinio NB8 parlamentų vadovų susitikime taip pat diskutuojama apie ekonomikos ir finansų krizės įveikimo būdus, parlamentinę kontrolę, tarpparlamentinės Europos Sąjungos bendros užsienio, saugumo ir gynybos politikos konferencijos aktualijas, ES ir Baltarusijos santykius.
