Prezidentės teigimu, finansinė drausmė padėjo Lietuvai ir Latvijai greičiau įveikti krizę, užtikrinti finansinį stabilumą ir spartų ekonomikos atsigavimą. Finansinės drausmės įtvirtinimas nacionalinėje teisėje dar labiau apsaugos atviras Lietuvos ir Latvijos ekonomikas ir užtikrins tarptautinių rinkų ir investuotojų pasitikėjimą. Latvija jau ratifikavo Europos fiskalinės drausmės sutartį. Artimiausiu metu dėl to apsispręs ir Lietuvos Seimas.
Ginant Lietuvos ir Latvijos žmonių interesus, labai svarbu laikytis vieningos pozicijos. Derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos Lietuva ir Latvija sieks, kad Baltijos šalims nebūtų taikomi diskriminaciniai apribojimai skirstant struktūrinę paramą, taip pat teisingesnės paramos skirstymo žemdirbiams.
Tolesniam ekonomikos augimui ir konkurencingumo skatinimui, pasak Prezidentės, ypač svarbu užtikrinti energetinį šalių savarankiškumą. Energetiniai projektai, padėsiantys sumažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir užtikrinti prieinamas energetinių išteklių kainas - Lietuvos ir Latvijos prioritetas.
„Artima kaimynystė lėmė, kad mūsų ekonomikos persipynusios. Esame stipriai integruota bendra rinka. Bendri energetiniai projektai svarbūs ne tik ekonominiam ir politiniam saugumui ir savarankiškumui, tai mūsų šalių ekonomikos stimulas daugeliui metų į priekį", - sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, jau padaryti pirmieji žingsniai trijų Baltijos šalių energetinei izoliacijai panaikinti, tačiau būtinas tolesnis nuoseklus bendras darbas įgyvendinant III Europos Sąjungos energetikos paketą ir svarbiausius energetinius projektus: jau tiesiamos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, planuojamas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos, Visagino atominė elektrinė ir suskystintųjų dujų terminalas.
„Visagino atominė elektrinė - tai projektas, kuris penkiasdešimt metų stimuliuos viso regiono ekonomiką. Tik visos trys Baltijos šalys kartu, o ne po vieną, gali įgyvendinti šį projektą. Jo sėkmė priklausys nuo visų mūsų gebėjimo priimti sprendimus, atsakomybės ir sąžiningumo", - teigia šalies vadovė.
Pasak Prezidentės, šiandien Seimui pritarus, Lietuva apsisprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.
„Lietuva negali ilgiau laukti. Apsisprendėme savo jėgomis statyti suskystintų dujų terminalą. Nepretenduojame į ES paramą. Tai bus nedidelis, mūsų reikmėms skirtas terminalas, bet jo galimybėmis galės naudotis ir Latvija", - sakė valstybės vadovė.
Lietuva ir Latvija turi geriau išnaudoti krovinių tranzito galimybes. Sudaryta darbo grupė transporto klausimams spręsti rūpinsis geležinkelio projekto „Rail Baltica" plėtra.
Pasak Prezidentės, Lietuva ir Latvija yra ne tik artimiausios kaimynės, bet ir svarbiausios prekybos partnerės. Praėjusiais metais pagal Lietuvos eksporto apimtis Latvija buvo antroje vietoje Tiesioginės Lietuvos investicijos Latvijoje 2011 m. sudarė 861,56 milijoną litų. Latvija užima antrą vietą ir pagal tiesioginių mūsų šalies investicijų dydį užsienyje.
Susitikime aptarti ir Lietuvos pirmininkavimo ES prioritetai.
Prezidentės spaudos tarnyba
