Šiuo metu galiojančioje Konstitucijoje įtvirtinta, kad Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.
„Sutinku, kad jaunam žmogui rūpės studijos, rūpės šeima, bet jam rūpės ir valstybė, kurioje jam reikės gyventi dar ne vieną dešimtmetį ir reikės kurti valstybės ateitį. Seimas yra ta institucija, kur turi susidurti ir jaunas veržlumas ir vyresnio amžiaus patirtis“, – balsuoti už Konstitucijos pataisą ragino Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
„Ko Seime reikia? Ne tik diplomo, kai kurie jūsų jo ir neturi, bet gal turi gyvenimo patirtį. Kartais kaimo senolis turi daugiau išminties, supratimo apie gyvenimą ir kaip reikalus reikia tvarkyti negu 10 universitetų baigęs jaunuolis. Jo gyvenimo logika yra daug svarbesnė ir patikimesnė. Jame yra jau išgyvenęs maksimalizmas. Žinome, kad jauni žmonės dažnai mato tik juoda ir balta, ir dažnai nemato vidurio“, – siūlomai pataisai nepritarė Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Pečeliūnas.
Už Konstitucijos pataisą I priėmimo metu balsavo 76, prieš buvo 7, susilaikė 21 Seimo narys.
Įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.
Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t.y. ne mažiau 94 parlamentarai ir abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas.
Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.
