Pagal dabar galiojančią tvarką VSD direktoriui ir jo pavaduotojams keliami tokie pat reikalavimai kaip ir į šią tarnybą priimamiems žvalgyboms pareigūnams. Jie, be kita ko, negali būti vyresni nei 50 metų, be to, turi atitikti tam tikrus sveikatos reikalavimus.

Bet A.Paulauskas mano, kad šie apribojimai gerokai susiaurina kandidatų į VSD vadovus paiešką iš šalies: „Juk ne į kosmosą ruošiamės jį siųsti.

Institucijos vadovas privalo turėti analitinį protą, bet nebūtinai turi būti žvalgybininkas ir bėgti kaip jaunuolis."

Kita vertus, nors VSD direktoriui prisegami antpečiai sudaro nemažą priedą prie algos, neskaičiuojant žvalgybininkui priklausančių priedų ir priemokų, atlyginimas neatrodo itin patrauklus.

„Todėl yra įvairių siūlymų, kaip išspręsti šią problemą. Galbūt VSD vadovui galėtų būti mokamas priedas už darbo stažą valstybės tarnyboje ar padidintas pareiginės algos koeficientas. Taip būtų padidintas kandidatų į šį postą ratas.

Dabar, kai departamento direktorių tenka rinktis tik iš kariškių ir žvalgybininkų, sunku parinkti geriausią pareigūną, todėl įstatymo pakeitimai išeitų tik į naudą", - kalbėjo parlamentaras.

A.Paulauskas nepaneigė, kad tokios įstatymo pataisos aptariamos ir su Prezidentūros atstovais, bet atsargiai vertino spėjimus, jog pakeitimai siūlomi dėl buksuojančių kandidato į VSD vadovo kėdę paieškų.

Seimo komiteto pirmininkas mano, kad, įstatymo pataisas priėmus kovą prasidėsiančioje pavasario sesijoje, naujoji tvarka jau galiotų parenkant dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos įpėdinį.

Įstatymai numato, kad VSD vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Nors G.Grina pagal įstatymus gali pretenduoti į antrąją kadenciją, neabejojama, kad tokio siūlymo jis nesulauks. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šį pareigūną ne kartą kritikavo ir užsiminė apie jo pakeitimą. Net buvo svarstymų, kad G.Grina gali nesulaukti kadencijos pabaigos, rašo lrytas.lt.