Latvijos sostinėje Rygoje lapkričio 18-19 dienomis viešintis J. Olekas su kitais ES narių gynybos ministrais aptarė gynybos prioritetus rengiantis birželį vykstančiai Europos Vadovų Tarybai, taip pat situaciją Ukrainoje ir ES vykdomas karines operacijas. Vienbalsiai nuspręsta, kad reikia parengti naują Europos saugumo strategiją, arba atnaujinti senąją atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo situaciją Europoje.
„Europos saugumo architektūra stipriai pažeista. Šiuo metu vykdoma atvira karinė agresija prieš suverenią valstybę, todėl mūsų parama ir vieningos pastangos siekti konflikto Ukrainoje sureguliavimo yra labai svarbios", - teigia ministras.
Daug dėmesio susitikimuose buvo skirta ir hibridinėms, ir informacinėms-propagandinėms grėsmėms. Anot J. Oleko, visos Bendrijos šalys, įskaitant ir Graikiją bei Vengriją, suvokia ne tik Europai kylančias terorizmo grėsmes, bet ir būtinybę pasiruošti atremti nekonvencines atakas iš Rytų.
„Šiame susitikime, galbūt net išskirtinai, visų nuomonės buvo labai panašios. Visi sutiko, kad yra tam tikra grėsmė Europai pietuose dėl islamiškojo ekstremizmo, dėl terorizmo veiksmų pačios ES viduje, bet reali ir labai aiški grėsmė yra ir rytuose, dėl Rusijos vykdomų veiksmų", - Eltai telefonu iš Rygos sakė J. Olekas.
Ministras taip pat pasiūlė ES institucijoms iki šių metų gegužės parengti ES strateginės komunikacijos veiksmų planą dėl konkrečių ES veiksmų, reaguojant į augančias hibridinio karinio konflikto grėsmes Europos valstybėms.
J. Olekas pabrėžė, kad dėl narystės NATO ir ES Lietuvos padėtis skiriasi nuo Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos situacijos, tačiau Aljanso suteikiamas papildomas saugumo skydas dar nereiškia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenorės išbandyti NATO penktojo straipsnio tvirtumo.
