Po susitikimo ministrai žurnalistams sakė, kad Lietuva ir Lenkija vienodai supranta regionui kylančias saugumo grėsmes. J. Oleko teigimu, saugumo situacija Europoje šiuo metu labai rimta, todėl Lietuvai ir Lenkijai yra labai svarbios NATO atgrasymo priemonės, ypač amerikiečių karių buvimas šiose valstybėse.
„Gyvename šalia tų pačių kaimynų ir vienodai suprantame jų keliamas grėsmes. Todėl mūsų valstybių dvišalis karinis bendradarbiavimas yra be galo svarbus tiek Lietuvos, tiek ir viso regiono saugumui. Tik veikdami išvien, kaip tvirtas kumštis, galime užtikrinti visų mūsų saugumą", - pabrėžė J. Olekas.
T. Semoniako teigimu, nėra jokių ženklų, rodančių, kad saugumo situacija Europoje artimiausiu laiku taisysis, todėl svarbu kuo greičiau įgyvendinti NATO viršūnių susitikime Velse priimtus sprendimus dėl NATO, ypač greitojo reagavimo pajėgų kūrimo ir regioninių štabų įsteigimo.
„Lietuva yra artimiausias (Lenkijos. - ELTA) sąjungininkas NATO karinio bendradarbiavimo srityje", - pabrėžė Lenkijos ministras, pridūręs, kad Varšuva ir toliau vykdys savo įsipareigojimus dalyvaujant Aljanso oro policijos misijoje Baltijos valstybėse.
Kalbėdami apie Ukrainą, ministrai teigė, kad tiek Lietuva, tiek Lenkija turi teisę padėti Ukrainai apsiginti nuo Maskvos agresijos. Anot J. Oleko, Lietuva Kijevui toliau tieks humanitarinę pagalbą, priims gydyti sužeistus ukrainiečių karius bei apmokys šios šalies karininkus. T. Semoniako teigimu, Lenkija pasilieka teisę svarstyti ginklų tiekimo Ukrainai klausimą, tačiau šiuo metu pirmenybę teikia diplomatiniam konflikto sureguliavimui.
J. Olekas taip pat informavo, kad LITPOLUKRBRIG štabe Liubline, Lenkijoje, Lietuvos karininkai darbą pradės jau šiais metais, o pirmosios brigados pratybos gali įvykti rudenį.
