Šią savaitę Seimas apsisprendė svarstyti pirmalaikių rinkimų idėją. Nors pirmas siūlymas buvo rinkimus surengti birželio 3-ąją, tačiau dabar kalbama apie dar tris siūlymus: birželio 17-ąją, liepos 8-ąją ir liepos 22-ąją. Nors tai ne pirmas kartas, kai atkūrus Nepriklausomybę registruojamas pirmalaikių Seimo rinkimų siūlymas, tačiau vieninteliai pirmalaikiai Seimo rinkimai įvyko 1992-ųjų spalį. Tada beveik pusmetį buvo paralyžiuotas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo darbas.
Dabar pasirodė dar vienas naujas siūlymas, kurio autoriai – mišriajai frakcijai priklausantys Žilvinas Šilgalis ir Agnė Zuokienė. Sutapimas ar ne, bet Artūras Zuokas skelbia apie būtinybę surengti referendumą dėl parlamentarų skaičiaus sumažinimo nuo 141 iki 101 nario, ir dėl jų kadencijų apribojimo iki dviejų.
Tuo metu Prezidentė šią savaitę pasirašė dekretą dėl Seimo rinkimų spalio 14 dieną. Tai ko vertas Seimo apsisprendimas svarstyti pirmalaikių rinkimų idėją? Klausimas Seimo vicepirmininkui, išbuvusiam Seime visas kadencijas po Nepriklausomybės atkūrimo ir jau dalyvavusiam pirmalaikiuose rinkimuose Česlovui Juršėnui.
Ką jūs manote, ar yra prasmė rengti pirmalaikius Seimo rinkimus?
Be abejo. Jeigu yra prasta valdžia ir jeigu šita prasta valdžia kuo greičiau baigs savo, švelniai tariant, ne pačius geriausius darbus, tai bus visiems tik geriau.
Bet ar negalima buvo to padaryti anksčiau? Juk opozicija jau seniai kalbėjo apie prastą valdžią.
Galima buvo, bet reikėjo sutelkti pajėgas.
Vis dėlto ar tai nesusiję su rinkimais?
Viskas susiję su rinkimais. Kai vieni rinkimai baigiasi, kitą dieną jau prasideda rinkimų kampanija naujiems rinkimams.
Paklausiu kitaip. Pagal Konstituciją, kad būtų rengiami pirmalaikiai Seimo rinkimai, reikia 85 Seimo narių balsų.
Taip. 3/5 visų Seimo narių. Ir nesvarbu, kad šiandien mes vieno Seimo nario neturime ir yra tik 140 narių, vis tiek viskas skaičiuojama nuo 141. Taigi, 3/5 yra 85 Seimo nariai.
Ir tai yra realu, kad 85 pritartų šitai idėjai?
Aš tamstai ir žiūrovams atsakysiu: šansas yra, bet garantijos nėra.
Pakalbėkime apie datas. Iš pradžių buvo birželio 3 d. Dabar Jūs siūlote birželio 17 d., konservatoriai – liepos 8 d., o Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas – liepos 22 d.
Tai čia yra labai įdomi data. Komunistinės Lenkijos pirmoji data. 1944 liepos 22 d. pasiskelbė vadinamasis PKVN.
Kuri, Jūsų manymu, data tinkamiausia?
Aš manau, kad ta, kurią pasiūliau aš.
Birželio 17-oji?
Birželio 17-oji. Prisideda dvi savaitės, t.y. jeigu mes priimtume sprendimą antradienį, lieka du mėnesiai. O palyginimui aš galiu pasakyti, kad ką tik Graikijoje paskelbti pirmalaikiai rinkimai. Jie bus gegužės 6 d. Ir jie paskelbti prieš porą dienų, vadinasi liko nepilnas mėnuo. Ir, pasirodo, galima tokioje didelėje valstybėje, lyginant su mumis, ir daugiau negu dvigubai didesniame parlamente ramiai pravesti rinkimus, o pas mus reikia ypatingų sąlygų, suderinimų, datų ir t.t. Tai, žodžiu, jei mes būsime pasiryžę, per du mėnesius tai galima padaryti.
Tai, kas yra siūloma dabar – birželis arba tuo labiau liepa – yra atostogų metas ir tam tikra dalis balsuojančių žmonių neateitų. Ir tai, man regis, būtų naudinga vienai ar kitai politinei jėgai naudinga, bet ne visai Lietuvai.
Galimas daiktas. Gal kai kurie, suprasdami, kad gali pralošti, pasiūlė kitai pusei nepriimtinas datas. Ypač liepos 22 d.
Tai ją pasiūlė komitetas.
Na, koks skirtumas. Komitete kas daugumą turi?
Girdisi balsai, kad pirmalaikiai rinkimai galėtų sužlugdyti energetinių projektų priėmimą Seime.
Čia yra tik pasiteisinimas, nenorint pirmalaikių rinkimų. Jeigu mes sutarsime, kad iš tikro tai yra nacionalinis prioritetas, tai įvykus rinkimams, arba jiems vykstant, vieni, kurie atsako, turės dabar dirbti, kiti – jau ruošis perimti ir iškart tęsti darbus.
Kitaip sakant, Jūs manote, kad tai įtakos neturėtų?
Žinoma, gali turėti. Bet kas gali turėti įtakos, netgi šypsnis ne vietoje gali turėti įtakos, bet šiuo atveju, aš manau, kad, jeigu veikia rimtos politinės jėgos, o ne kokios nors laikinos, atsitiktinės, populistinės, tai sutarimas gali būti.
Ką Jūs manote apie Artūro Zuoko iniciatyvą surengti referendumą, siekiant sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101?
Aš galiu pasakyti, kad pasiūlymas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo mano ir mano kolegų buvo pateiktas dar 1996-aisiais ir kartu su rinkimais buvo surengtas balsavimas, bet, deja, tauta kažkodėl nenubalsavo. Tai po to, kai man vis primindavo, kad reikia jį mažinti, klausdavo, kodėl to nesiūlau, aš visada to žmogaus pasiteirauju, ką gi jis darė 1996 m. rinkimų dieną. Reikia labai gerai pagalvoti dėl šio dalyko. Aš asmeniškai palaikau sumažinimo idėją, bet protingo sumažinimo. Darant gerus darbus nereikia persistengti.
Kokią reikšmę Jūs teikiate tokioms partijoms, kurias įkūrė V. Romanovas ir N. Venckienė? Kaip vertinate tokių partijų galimybes rinkimuose?
Man nepatogu apie kitas partijas ką nors sakyti, bet aš asmeniškai ramiai žiūriu į jų atsiradimą. Mūsų žmonės yra tikrai rimti ir pakankamai atsakingi ir, aš manau, atsirinks, už ką balsuoti, o už ką – ne.
Bet visi ramiai žiūrėjo ir į Tautos prisikėlimo partiją.
Nevisiškai. Čia kiti kadrai buvo. Jie buvo labai populiarūs, jie buvo patrauklūs.
Bet N. Venckienė irgi populiari.
Galimas daiktas. Jeigu atsiras vienas kitas kitoks, tai čia nėra blogai. Šiandien mes turime keletą tokių, kurie visiškai išsiskiria iš bendro fono.
O ką Jūs galvojate apie Kristinos Brazauskienės žygį į Seimą, kuris baigėsi tik prasidėjęs?
Jis dar nesibaigė, dar stengiasi...
Dar stengiasi, bet laiko lieko lieka vis mažiau ir vis sunkiau patikėti tuo, kad gali pavykti. Bent iki šių rinkimų. Jums, ilgamečiui Algirdo Brazausko bendražygiui, nuo to, kad atsitiko būtent taip, tapo lengviau ar Jums dėl to apmaudu?
Aš jai tiesiai į akis sakiau, ką aš manau apie šią idėją. Man atrodo, tai buvo liepos 3 dieną. Tada buvo bičiulių lenkų organizuotos mišios šv.Teresės bažnyčioje už Algirdo Brazausko atminimą. Po to ji pakvietė į „Draugystės“ viešbutį padėkoti. Mes atskirai šiek tiek pasikalbėjom, aš jai pasakiau, ką galvoju. Bet ji darė taip, kaip mano. O aš jai ir sakiau, mano nuomonė tokia, bet čia tamstos valia, kiekvienas sprendžia taip, kaip jam atrodo geriau.
Aš suprantu, kad į Jūsų nuomonę ji neatsižvelgė, bet gal Jūs galite išduoti tą nuomonę, ką Jūs patarėte?
Manau, yra aišku, ką aš patariau: kad tai yra netikslinga ir nereikalinga.
Spėtumėte, kad po rinkimų koaliciją jau turėtų formuoti kairiosios jėgos ar...?
Sakyčiau, kairiojo centro. Ši pusė turi daugiau šansų.
Tai kaip Jūs tada vertintumėte socialdemokratų koaliciją ir bendro darbo galimybę su Darbo ir Rolando Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partijomis? Tai nebūtų nauja, bet patyrimas juk kelia ne pačius geriausius prisiminimus?
Žinoma, o ar visokie kitokie bendradarbiavimai kelia vien tik malonius prisiminimus? Ką darysi? Gyvenimas yra toks – mokėk pasirinkti. Ir ne šiaip sau pasirinkti, o mokėk pasirinkti iš dviejų blogybių.
Prašau pasakyti, jeigu tie rinkimai įvyktų pirma laiko, ar numatytu Prezidentės laiku, Jūs juose dalyvausite?
Šis dalykas yra nagrinėjamas.
Jūs dar neturite atsakymo?
Jeigu aš ir turiu, tai dar negaliu sakyti.
Labai gaila, norėtųsi, kad mes būtume pirmieji.
Nereikia daug norėti.
Labai ačiū, kad buvote šį vakarą su mumis.
Nemira Pumprickaitė
LTV „Savaitė“
