Jis konstatavo, kad įstatymai, kuriais reglamentuojamas partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės mechanizmas bei valstybės dotacijų partijoms paskirstymas, Konstitucijai neprieštarauja.
Į Konstitucinį Teismą kovo pradžioje kreipėsi mišri Seimo narių grupė. Esą tvarka, kai valstybės milijonai skiriami partijoms Seimo, savivaldos ar Europos Parlamento rinkimuose peržengusioms 3 proc. ribą, diskriminuoja mažas ir naujas partijas. Neva be valstybės dotacijų joms sunku reikšti savo politines idėjas.
Konstitucinio Teismo paprašyta išaiškinti, ar dabartinė partijų finansavimo iš biudžeto tvarka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai.
„Valstybės biudžeto dotacija, paskirstoma toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios nemažiau kaip 3 proc. visų rinkėjų balsų, atiduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo ir savivaldybių rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstoma Lietuvos valstybės biudžeto dotacijos, neprieštaravo Konstitucijai“, – paskelbė Konstitucinio Teismo pirmininkas Kęstutis Urbaitis.
„Teismas įžvelgė tų politinių partijų, kurios turi mandatų parlamente, objektyvius skirtumus su tomis partijomis, kurios neturi laimėjusios mandatų ar savivaldybių, ar Seimo rinkimuose“, – komentavo Seimo Teisės departamento vyresnioji patarėja Ona Buišienė.
Mišri Seimo narių grupė Konstituciniam Teismui buvo apskundusi ir reikalavimus mokėti piniginius užstatus politikams, kurie planuoja dalyvauti rinkimuose, taip pat būtinybę teikti turto ir pajamų bei viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, kurias gali pamatyti visi norintys. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad ir šie reikalavimai Konstitucijos nepažeidžia.
Taip pat konstatuota, kad pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja ir Seimo nustatyta tvarka, jog partijos pagal kandidatų sąrašą gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už sąrašą balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas – jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc.
