Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, tarptautiniai formatai, kuriuose dalyvauja Baltijos valstybės, yra matomi bei girdimi tarptautinėje erdvėje, o Baltijos Asamblėja ir Baltijos ministrų taryba suteikia papildomą galimybę Lietuvai, Latvijai ir Estijai koordinuoti savo pozicijas ir jas pristatyti kitose organizacijose.
Kalbėdamas apie visoms trims Baltijos valstybėms aktualius saugumo prioritetus, L. Linkevičius visų pirma akcentavo NATO viršūnių susitikime Velse priimtų sprendimų įgyvendinimą - didinti Aljanso sąjunginių pajėgų buvimą, įkurti koordinacinius štabus. Anot ministro, tam tikri "apčiuopiami" Velse priimtų sprendimų rezultatai bus pristatyti vasarį vyksiančiame NATO gynybos ministrų suvažiavime.
Baltijos šalys dirbs ir ES Rytų kaimynystės politikos klausimais, stiprinant bendradarbiavimą su Ukraina, Moldova, Gruzija, Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžianu. L. Linkevičiaus teigimu, Ukrainoje vykstant ginkluotam konfliktui, Rytų partnerystės programos įgaus vis didesnę svarbą. Tarp numatomų Baltijos ministrų tarybos energetinės politikos prioritetų - Baltijos regiono dujų rinkos vystymas, elektros sistemų sinchronizavimas ir ES trečiojo energetikos paketo įgyvendinimas, ir diskusijos dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės.
ELTA primena, kad Lietuva sausio 1 dieną perėmė pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai - 1991 m. įkurtai Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų bendradarbiavimo institucijai. Nuo 1994 m. Baltijos Asamblėja bendradarbiauja su Baltijos ministrų taryba, kurioje savo koordinuojama vyriausybių veikla.
