Arnoldas Barysas, Sausio 13-osios nukentėjusiųjų draugijos pirmininkas, pensininkas, buvęs fotokorespondentas: "Iki šios dienos iš atminties vis dar nėra išblėsę atsiminimai apie patį žiaurumą, siaubą. Vis dar gerai atsimenu tankų šviesas, šarvuočių lakstymą pirmyn atgal." Sabina Puntežienė, nukentėjusioji per Sausio 13-osios įvykius, pensininkė, pedagogė: " Dar ilgą laiką čia važinėdavo tanketės ir man kaskart pamačius šiuos vaizdus byrėjo ašaros. Bet šiandien vis tiek eičiau. Su daina ir pakeltomis galvomis. Žinoma, galima sakyti, kad valdžia negaili pensininkų ir kam aukotis, bet gal valdžia nežino, kad ir jie bus pensininkai. Tegu jie paspringsta, mes ne valdžią, o nepriklausomybę gynėm, savo šalį." Alfredas Stipinas, nukentėjęs per Sausio 13-osios įvykius, pensininkas, visuomenininkas: "Geriausiai atsimenu, kokia buvo stipri žmonių vienybė. To šiandien jau šiek tiek trūksta. Ir ne tik vienybės, gal šiek tiek ir valdžios sąžiningumo. Bet aš visuomet sakau, kad prie visų valdžių žmogus turi dirbti. Kai nėra žmogiškumo, supratimo, atjautos, sunku gyventi, sunku norėti tarnauti savo šaliai."