Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją. Pagrindinė, vadinamoji auksinė, sutarties taisyklė įpareigos šalis siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto (metinis struktūrinis biudžeto deficitas turi neviršyti 0,5 proc. nominalaus BVP). Ši nuostata turės būti perkelta į nacionalinę teisę.
Įstatymais įtvirtinus finansinę drausmę, pasak valstybės vadovės, neatsakingi politikai negalės išlaidauti ir neatsakingai elgtis su šalies pinigais.
Prezidentės teigimu, pasirašydama sutartį Europa pareiškė tvirtą politinę valią atsakingai tvarkyti finansus ir pasiuntė aiškų signalą tarptautinėms rinkoms apie savo vykdomos politikos patikimumą.
„Sutarties svarba Europai yra strateginė ir ilgalaikė. Finansinė drausmė tampa ne deklaracija, o teisiniu kiekvienos sutartį pasirašiusios šalies įsipareigojimu. Tai rimtas signalas tarptautinėms rinkoms ir ekonominio stabilumo garantas. Lietuva tikrai laikysis visų pagrindinių principų, nes, kaip ir visas Baltijos ir Skandinavijos regionas, jų laikosi jau dabar. Tai mūsų filosofija ir visų Šiaurės ir Baltijos valstybių atsakingas požiūris į savo ekonomikas", - prieš sutarties pasirašymą sakė Prezidentė.
Pasirašiusios sutartį valstybės įsipareigoja tarpusavyje aptarti ir, reikalui esant, koordinuoti planuojamas stambias reformas. Jos taip pat turės informuoti apie savo planus skolintis finansų rinkose.
Sutartis taip pat numato rengti neformalius euro zonos šalių vadovų susitikimus dukart per metus. Prie sutarties prisijungusios ne euro zonos valstybės į šiuos posėdžius bus kviečiamas bent vieną kartą per metus.
Sutartis įsigalios 2013 m. sausio 1 d., ją ratifikavus 12 euro zonos šalių. Ją pasirašiusios ne euro zonos šalys turės apsispręsti, ar nori taikyti kai kurias nuostatas dar iki euro įsivedimo. Tai jos turės paskelbti sutarties rafitikavimo metu.
Prezidentės teigimu, dabar pasirašydama sutartį, Lietuva išreiškia tvirtą politinę valią laikytis finansinės drausmės.
Prezidentės spaudos tarnyba
