Duodama interviu LRT radijui, kuris paskelbtas ketvirtadienį, šalies vadovė pasidžiaugė, kad naujasis EVT prezidentas yra iš mūsų regiono, todėl supranta regiono problematiką. EVT, į kurią ketvirtadienį išvyko D. Grybauskaitė, yra pirmoji, kuriai vadovaus buvęs Lenkijos Premjeras D. Tuskas.
„Tikrai džiaugiamės, kad naujasis prezidentas yra iš mūsų regiono, todėl supranta regiono problematiką. Turiu galvoje - visokią problematiką, taigi ir ekonominę. Ypač - energetinę problematiką, tai, kad būtina sujungti Baltijos ir Lenkijos regioną su žemynine Europa infrastruktūros prasme, kita - taip pat. Tai yra žmogus, patyręs politikas, kuris tikrai mėgins derinti visų šalių narių interesus. Na, tikimės, kad mūsų regiono interesai su juo bus tikrai labiausiai atspindėti ir labiausiai apginti", - interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Anot Prezidentės, Europos Sąjungai (ES) šiuo metu svarbiausia - sukelti sniego kamuolio efektą, kad vienas euras pritrauktų beveik 15 eurų investicijų iš įvairių šaltinių.
„Europos biudžetas nėra didelis - sudaro apie 1 proc. europinio (visų šalių) BVP, todėl kiekvienas euras Europos biudžete turėtų būtent tokį skatinimo efektą ir teikti", - sako šalies vadovė.
Ketvirtadienį Briuselyje vyksiantis ES viršūnių susitikimas, pasak Prezidentės, iš esmės bus skirtas Europos ekonominei situacijai aptarti ir priimti labai svarbų Europos strateginių investicijų paketą, kurį pasiūlė naujasis Europos Komisijos (EK) vadovas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) - 215 mlrd. eurų investicijų per trejus metus.
„Tai yra kaip tik tai, ko Europai reikia, nes Europos ekonomika lėtėja. Mes taip pat girdime ir matome, kad pasaulinės tendencijos yra panašios - ekonomika lėtėja daugelyje pasaulio regionų. Be jokios abejonės, tai darys įtaką ir pačiai Europai, ir Lietuvai, todėl toks investicijų pritraukimo, darbo vietų kūrimo planas tikrai yra svarbus. Jam bus skirta pagrindinė mūsų diskusijų dalis. Tai bus kalba ne tik apie realias investicijas, bus kalba ir apie strateginių investicijų fondų kūrimą, biurokratinės naštos mažinimą, plečiant ES vidaus rinką, baigiant kurti energetikos vidaus rinką, vieningą skaitmeninę rinką, gilesnę finansų rinkų integraciją. Taigi tai - visos tos aktualijos, kurios bus labai svarbios. Tai būtų pirma dalis - mūsų diskusijų ir sprendimo priėmimo", - sakė D. Grybauskaitė.
Per paskutinę šių metų EVT taip pat bus aptariama ir užsienio politika, pirmiausia, situacija Ukrainoje - kaip ir kodėl nevykdomas taikos susitarimas, ko reikėtų, kad jis būtų vykdomas. Taip pat numatoma aptarti pagalbą Ukrainai reformų srityje, tolimesnę ES finansinę, humanitarinę ir ekspertinę pagalbą Ukrainai. Europos lyderiai diskutuos ir dėl bendrų ES veiksmų, kovojant su Ebolos virusu ir 2015 m. pagalbos šiuo klausimu bei kovos su tarptautiniu terorizmu, humanitarinės, medicininės pagalbos teikimo kovojant su ISIS.
Kalbėdama apie EK siūlomo investicijų plano poveikį Lietuvai ir visai ES, Prezidentė pabrėžė jo svarbą, nes kalbama apie viso mechanizmo išjudinimą.
„Tai ne tik gryni pinigai, grynų pinigų ten nėra daug. Bet svarbiausia - sukelti sniego kamuolio efektą, kai vienas euras pritrauktų beveik 15 eurų investicijų iš įvairių šaltinių. Tai - ir Europos investicijų bankas, ir privatus sektorius, ir t. t. (...) Europos biudžetas nėra didelis - sudaro apie 1 proc. europinio (visų šalių) BVP, todėl kiekvienas euras Europos biudžete turėtų būtent tokį skatinimo efektą ir teikti", - sakė D. Grybauskaitė.
Konkrečiai Lietuva iš šio plano, pasak šalies vadovės, gali tikėtis ir dalyvauti siekiant gauti lėšų energetinei infrastruktūrai atnaujinti, kelių, jūrų uostų, transporto infrastruktūrai.
„Lietuva yra į šį planą įtraukusi net 24 projektus energetikos, IT, mokslų, aplinkosaugos, transporto, statybų srityje. Žiūrėsime, kaip mums seksis, nes čia turi būti ne tik pinigų, čia turi būti ir žinojimas, kaip veikti. Tai turėtų būti mechanizmas, administraciniai gebėjimai, gebėjimas pritraukti privatų sektorių. (...)", - kalbėjo D. Grybauskaitė.
