„Šiais metais priėmus Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, „Eurostat" į šių metų valdžios sektoriaus deficitą įtraukė visą pensijų kompensavimui numatytą sumą (įtraukiant kompensacijas ir nedirbusiems, ir dirbusiems pensininkams) 855,7 mln. litų. Įtraukus visas kompensacijas į šių metų deficito apskaitą, net jei visos kompensacijos pensininkams būtų išmokamos jau 2015 metais, tai nebeturėtų neigiamos įtakos valdžios sektoriaus deficito rodikliui. Šiuo metu Vyriausybė tarptautinėse finansų rinkose gali pasiskolinti lėšų už itin žemas palūkanas (apie 2 proc.), tad, pasinaudojus esama situacija, visos kompensacijos galėtų būti išmokamos iš skolintų lėšų. Valstybės skolos padidėjimas dėl tokio kompensacijų vienkartinio mokėjimo apie 0,45 proc. BVP tikrai nėra problematiškas, o toks vienkartinis visų kompensacijų išmokėjimas nesukurs infliacinių problemų", - sako A. Kubilius.
Jis primena, kad svarstant įstatymo projektą konservatoriai siūlė 2015 metų pirmąjį ketvirtį visiškai atsiskaityti (išmokėti kompensacijas) su visais pensininkais (įskaitant ir dirbusiuosius), kuriems 2010-2011 metais dėl sunkmečio buvo laikinai sumažintos pensijos, tam naudojant valstybės vardu pasiskolintas lėšas.
„Tam reiktų pakeisti Valstybės socialinio draudimo fondo 2015 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, numatant papildomai 169,6 mln. eurų pensijoms (ir dirbusių pensininkų) kompensuoti (atsižvelgiant, kad dalis lėšų pensijoms kompensuoti - 180 mln. litų jau suplanuota šių metų valstybės ir „Sodros" biudžetuose, o 90 mln. litų kompensacijų jau išmokėta šiais metais). Esame įsitikinę, kad valstybė gali ir privalo su pensininkais atsiskaityti per trumpiausią įmanomą laiką, ypač atsižvelgiant į tai, kad mūsų siūlomas sprendimas jokių papildomų problemų šalies finansams nesukuria ir net, priešingai, leidžia išspręsti svarbią valstybės įsipareigojimų problemą tuo metu, kai valstybė tarptautinėse finansų rinkose gali skolintis palankiausiomis aplinkybėmis. Tokios palankios aplinkybės ilgai delsiant gali labai greitai pasikeisti Lietuvai nepalankia kryptimi", - rašome kreipimesi į Prezidentę.
Pasak A. Kubiliaus, Vyriausybės nenoras šią problemą išspręsti greičiausiu būdu verčia galvoti, kad už to slypi paprasti politiniai interesai: kompensacijos mokėjimą ištęsti iki 2016 m. Seimo rinkimų.
„Taip pat prašome šį įstatymą vetuoti ir dėl to, kad jame yra užprogramuotas toks mažųjų ūkinių bendrijų (MB) apmokestinimas, kuris faktiškai sužlugdys šią Lietuvos inovatyviam ir šeimos verslui labai svarbią naują ir jaunų verslininkų plačiai naudojamą verslo formą. Mes siūlėme nesulyginti MB apmokestinimo su UAB apmokestinimu, tačiau valdanti koalicija nepritarė mūsų racionaliems siūlymams", - šalies vadovei rašo A. Kubilius.
