Aljanso vadovai žada, kad energetinį saugumą tirsiantį centrą pripažins dar šiemet, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Pernai ir Lietuvoje, ir Rytų Europoje pirmą kartą surengtos NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybos – pavyzdys kaip įgyvendinama NATO išmaniosios gynybos vizija.
Pabradės poligone ir dar 6 NATO valstybėse įrengtose mobiliose vadavietėse spręsta menama krizė ir vertintas NATO pajėgų dislokavimas bet kuriame pasaulio taške.
NATO vadovai kartoja, kad taip ne tik taupomos per sunkmetį apkarpytos kone visų šalių gynybai skiriamos lėšos – tai ir proga įvertinti naujos Aljanso strateginės koncepcijos privalumus.
Kaip tobulinti NATO išmaniosios gynybos projektą, tariamasi ir pirmą kartą Lietuvoje surengtoje kasmetinėje NATO mokymų konferencijoje.
„Vienintelė galimybė sugebėti veikti efektyviai ateityje – daugiau dirbti kartu. Būtent to ir siekiame. Kai kalbu apie sugebėjimą, tai nėra vien tik įrangos pirkimas, bet tai apima viską – nuo doktrinos koncepcijos iki treniruočių“, – sako gen. vyriausiasis NATO pajėgų vadas transformacijai gen. Stephane`as Abrialis.
„Taip pat diegiamia nauja mokymo ir pratybų sistema, kuri leidžia tiksliau pasakyti, ko reikia konkrečiam kariui, taip pat patarti vadams, kokios treniruotės jų grupėms tinka labiausiai“, – teigia vyriausiojo NATO vadavietės vado pavaduotojas gen. ltn. Karlheinzas Viereckas.
„Lietuva gali prisidėti prie išmaniosios gynybos. Mes pradėjome dalyvauti tarptautinėse operacijose 1994 metais ir per tą laiką per 6 tūkst. karių įgijo tokios patirties“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Arvydas Pocius.
Svaresnio vaidmens Lietuva tikisi ir gavusi akreditaciją NATO energetinio saugumo centrui, tirsiančiam, kaip plėtoti energetinį saugumą. NATO vadovai sako tikį, kad prieš metus įsteigtas centras su NATO vėliava veiklą pradės dar šiemet.
Balandį tikimasi pasirašyti Energetinio saugumo centro steigimo dokumentus. Patvirtinus veiklos planus, projektą tikimasi pristatyti gegužę Jungtinėse Valstijose, Čikagoje, vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
„Manau, kad tai yra puikus pavyzdys, kai vienos šalies iniciatyva atitinka NATO siekį. Ji gali būti naudinga ne tik ginkluotosioms pajėgoms, tačiau visuomenei. Energetika yra svarbi ateities tema. Mes sunkiai dirbame ir jau baigiame kurti globalią koncepciją“, – tvirtina S. Abrialis.
Šią gegužę per NATO viršūnių susitikimą bus sprendžiamas ir oro policijos misijos Baltijos šalyse likimas. NATO Baltijos šalių oro erdvę saugo nuo 2004-ųjų ir misiją žada vykdyti iki 2014-ųjų.
Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija terminą siekia pratęsti neribotam laikui, nes šalys neturi galimybių tinkamai apsaugoti savo oro erdvės.
Giedrius Vitkauskas
LTV naujienų tarnyba
