Tai numatančias Biudžeto sandaros įstatymo pataisas parlamentarų grupės vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narė Rima Baškienė.

Ji tikisi, kad siūlomas reglamentavimas užtikrintų ne tik socialiai teisingesnį savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo naudojimą, bet ir padidintų savivaldybės gyventojų pasitikėjimą vietos valdžia.

R. Baškienės teigimu, įstatymo projekto rengimą paskatino pastebėjimai, kad savivaldybių administracijos direktoriaus rezervo lėšos lieka nepanaudojamos.

"Gyventojai į savivaldybes kreipiasi gaisro bei stichinių nelaimių atveju, tačiau Biudžeto sandaros įstatymas rezervo lėšas leidžia naudoti išskirtinai tik ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti. Pažymėtina, kad savivaldybės ekstremalias situacijas skelbia labai retai, pvz., 2013 m. Lietuvoje buvo paskelbtos tik 2 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl potvynio Šilutės rajono savivaldybėje ir Pagėgių savivaldybėje, 2014 m. (iki 2014 m. lapkričio 11 d.) - 5 ekstremalios situacijos (Neringos, Ignalinos rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Rokiškio rajono savivaldybėse)",- sako R. Baškienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad savivaldybės administracijos direktoriaus rezervas turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos, tačiau šios lėšos, dėl itin griežto įstatyminio reglamentavimo, lieka nepanaudotos, o savivaldybės administracijos direktorius neturi galimybių padėti besikreipiantiems gyventojams.

Šiuo metu galiojantis Biudžeto sandaros įstatymas numato, kad savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšos naudojamos tik ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.