Priėmus šį sprendimą, atsiveria platesnės galimybės labiau konsoliduotai, valstybės mastu teikti paramą nuo stichinio reiškinio nukentėjusiems žemdirbiams. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikia pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus, nurodyti su ekstremaliąja situacija susijusias aplinkybes. Patvirtinus žalos faktą ir dydį, kompensacija gali būti skiriama iš valstybės ir savivaldybės lėšų.
Savivaldybės lygio ekstremaliąsias situacijas dėl minėto stichinio metereologinio reiškinio iki Vyriausybės sprendimo priėmimo buvo paskelbusios 14 savivaldybių. Jose dėl didelio vandens kiekio dalis žemės ūkio augalų derliaus jau yra žuvusi, o likusios dalies kokybė prastėja. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. derliaus. Daugelyje vietovių dėl užlietų laukų ūkininkai neturi galimybės nuimti derliaus, nes negali įvažiuoti į laukus. Ūkininkai negalės įgyvendinti ir sutartinio įsipareigojimo iki rugpjūčio 15 d. pasėti pasėlį.
2025 m. gegužės mėnesio pabaigoje prasidėjęs ilgas lietingas laikotarpis, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos automatinių meteorologijos stočių (AMS) ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos automatinių meteorologijos stočių (LŽŪKT) duomenis šiuo metu vis dar yra fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybėse.
Šis reiškinys 2025 m. gegužės – rugpjūčio mėnesiais taip pat buvo fiksuotas ir kitose Lietuvos teritorijose: Pakruojo r. sav., Rokiškio r. sav., Joniškio r. sav., Biržų r. sav., Ignalinos r. sav., Pasvalio r. sav., Kelmės r. sav., Radviliškio r. sav., Molėtų r. sav., Vilniaus r sav. ir Trakų r. sav. Meteorologinė situacija Stichinis reiškinys fiksuojamas kuomet per matavimo laikotarpį, t.y. nuo gegužės 1 iki spalio 31 d., 60 d. intervale bendra kritulių suma 2,8 karto didesnė arba lygi šio laikotarpio kritulių sumos daugiamečiam vidurkiui.
Antai liepos mėnesio vidutinis kritulių kiekis Lietuvoje siekė 141,4 mm (168 % standartinės klimato normos), o kai kuriose vietovėse – net 2–3 kartus daugiau nei įprasta. Intensyvios liūtys lėmė, kad dirvožemis daugelyje rajonų visiškai įmirkęs, todėl net trumpalaikiai lietūs gali sukelti paviršinių vandens srautų kaupimąsi ir naujus užliejimus.
Vyriausybės kanceliarijos informacija
